Pasak ekspertų, tokius pokyčius galėjo lemti smarkiai išaugusios degalų kainos, kurios vis labiau spaudžia vairuotojų pinigines, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Luminor“ banko mokėjimo kortelių duomenimis, 2026 m. rugsėjį klientai Lietuvos degalinėse iš viso išleido 20,63 mln. eurų – 39,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai išlaidos siekė 14,79 mln. eurų. Tuo metu atsiskaitymų skaičius augo gerokai nuosaikiau – nuo 496,4 tūkst. iki 520 tūkst., arba 4,8 proc. Vidutinė vieno atsiskaitymo suma per metus padidėjo daugiau nei trečdaliu – 33 proc.
„Matome ryškų atotrūkį tarp apsilankymų degalinėse skaičiaus ir gyventojų išleidžiamų sumų. Nors atsiskaitymų skaičius per metus padidėjo palyginti nedaug, vidutinė vieno mokėjimo suma išaugo beveik 10 eurų – nuo 30 iki 40 eurų. Tai rodo, kad apsilankymas degalinėje gyventojams tapo gerokai didesne finansine našta“, – sako „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė Rūta Mylė.
Išlaidas didina brangstantys degalai
Viena svarbiausių priežasčių, galėjusių prisidėti prie išaugusių išlaidų degalinėse – pasaulinėse energijos rinkose tvyranti įtampa ir jos poveikis degalų kainoms.
„Pavasarį prasidėjęs energijos kainų šuolis užsitęsė, o energetikos krizės poveikis vis labiau jaučiamas platesnėje ekonomikoje. Kol kas euro zonoje labiausiai išsiskiria būtent energetinių prekių brangimas, tačiau ilgainiui didesnės energijos sąnaudos gali persiduoti ir kitų prekių bei paslaugų kainoms“, – pažymi R. Mylė.
Pasak jos, degalų kainų pokyčius gyventojai pajunta ypač greitai, nes daugeliui automobilis yra ne prabanga, o būtina kasdienio susisiekimo priemonė.
„Kelionės į darbą, vaikų vežimas į ugdymo įstaigas ar kasdieniai reikalai niekur nedingsta net ir pabrangus degalams. Todėl gyventojai ne visada turi galimybę reikšmingai sumažinti savo išlaidas transportui. Net ir nepasikeitus vairavimo įpročiams, už įprastą degalų kiekį tenka sumokėti daugiau“, – pabrėžia R. Mylė.
Brangesni degalai gali paveikti ir kitas išlaidas
Degalų brangimas svarbus ne tik vairuotojams. Augančios transportavimo ir logistikos sąnaudos ilgainiui gali didinti spaudimą ir kitų prekių bei paslaugų kainoms.
„Degalų kainų augimas turi platesnį poveikį nei vien didesnės išlaidos degalinėse. Brangstant transportui, gali didėti ir kasdienių prekių pristatymo bei paslaugų teikimo sąnaudos. Tai reiškia, kad gyventojų biudžetai gali patirti papildomą spaudimą net ir tuomet, kai jie patys automobiliu naudojasi retai“, – teigia R. Mylė.
Ekspertės teigimu, augančios būtinosios išlaidos gali paskatinti gyventojus atidžiau planuoti kasdienį biudžetą, dažniau derinti keliones, rinktis ekonomiškesnius maršrutus ar, esant galimybei, naudotis viešuoju transportu.
„Svarbiausia įvertinti ne tik tai, kiek kainuoja vienas apsilankymas degalinėje, bet ir kokią dalį mėnesio biudžeto sudaro visos transporto išlaidos. Net ir nedideli kasdienių įpročių pokyčiai ilgainiui gali padėti sumažinti finansinį spaudimą“, – sako R. Mylė.
Duomenys parengti remiantis nuasmeninta „Luminor“ banko mokėjimo kortelių atsiskaitymų Lietuvos degalinėse statistika, lyginant 2025 m. ir 2026 m. rugsėjo mėnesius. Statistika apima atsiskaitymus degalinėse, įskaitant ne tik degalų, bet ir kitų prekių bei paslaugų pirkimus.
