„Jeigu atsiras tokių galimybių, tai aš neprieštarausiu. Kol manimi pasitiki ir duoda galimybę man dirbti, aš dirbu“ , - spaudos konferencijoje, skirtoje geležinkelių 25-mečiui, penktadienį apie savo galimybes pasitraukti iš pareigų sakė S.Dailydka. Jis pripažino, kad su R.Kurlianskiu šių metų vasarą buvo susitikęs „Akropolio“ prekybos centre po to, kai pastarasis buvo sulaikytas ir paleistas į laisvę. „Esu sutikęs jį „Akropolyje“ su žmona perkantį maisto produktus. Ką mes galėjome šnekėti, jis pats jaučiasi turbūt ne geriausioje situacijoje. Aš dalyvavau kažkada jo jubiliejuje, bet ne aš vienas buvau pakviestas“, - tvirtino S.Dailydka.
Anot jo, „Lietuvos geležinkelių“ viešųjų pirkimų laimėtojų pasirinkimas nepriklauso nuo vadovo, todėl esą nėra jokių sąsajų tarp „Mitnijos“ laimėtų konkursų ir jo pažinties su R. Kurlianskiu.
S.Dailydka birželį BNS teigė, kad „Mitnija“ viešuosius konkursus laimi, pateikusi geriausius pasiūlymus, o su jos vadovais jis nesusitinka ir jų nepažįsta.
Teisėsauga įtaria, kad buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis iš R.Kurlianskio už „tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ savo bei kitų naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį.
S.Dailydka tikisi, kad R.Masiulis padės spręsti ginčus su „Orlen“
S.Dailydkos nuomone, į susisiekimo ministrus siūlomas dabartinis energetikos ministras Rokas Masiulis galėtų padėti išspręsti „Lietuvos geležinkelių“ ir Lenkijos kapitalo naftos bendrovės „Orlen Lietuva“ ginčą dėl krovinių pervežimo tarifų.
„Šiuo metu vyksta teisinė kalba. Šiame ginče ministrų rolė yra sudėtinga, bet bendram politiniam tarpvalstybiniame lygyje tai padėtų. Mes gerbiame savo partnerį „Orlen“, bendrovė mums neturi pretenzijų dėl pervežimo darbų, bet ginčai yra žymiai platesni nei komercinė tvarka. Tai surišta turbūt su energetiniais projektais, tai ne mūsų kompetencija“, - sakė S.Dailydka.
Jis tvirtino teigiamai vertinantis R.Masiulio kandidatūrą.
„Aš nelabai galėčiau kažką vertinti ir panašiai, bet aš poną Masiulį pažįstu, kadangi jam teko dirbti „Klaipėdos naftos“ direktoriumi. Tai puikus žmogus, blaiviai mąstantis ir išmintingas. Aš tikiuosi, kad prie susisiekimo sistemos jis prisidės savo patirtimi“, - teigė S.Dailydka.
„Orlen Lietuva“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ nesutaria dėl 2009 metais pasirašytos krovinių vežimo sutarties, kuri galioja iki 2024 metų. Bendrovių santykiai pašlijo 2014 metais dėl Vyriausybės sprendimo pakeisti mokesčio už infrastruktūrą skaičiavimą - jis padidėjo pavojingiems kroviniams, tarp jų ir naftos produktams.
S.Dailydka ne kartą sulaukė kritikos
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ne kartą kritikavo S.Dailydkos vadovaujamus geležinkelius. Neseniai ji pareiškė, jog būtent Lietuva kelia daugiausiai problemų dėl „Rail Baltica“ įgyvendinimo, o projektų vilkinimas ir „Lietuvos geležinkelių“ savivalė kenkia šalies reputacijai. Be to, anot jos, nauja Vyriausybė turėtų apriboti valstybės valdomų įmonių „amžinų vadovų“ kadencijas.
Spalio pradžioje buvo kilusi grėsmė, kad Europos Komisija (EK) gali neskirti paramos „Rail Baltica“ projektui, „Lietuvos geležinkeliams“ nepasirašius sutarties dėl viešųjų pirkimų tvarkos. S.Dailydka tada teigė, jog sutartis nenaudinga geležinkeliams, nes įmonė bus atsakinga už projektą kuruojančios bendrovės „RB Rail“ padarytas klaidas.
Europos Komisijai pernai birželį neskyrus 75,3 mln. eurų paramos „Rail Baltica“ atkarpos nuo Kauno iki Lenkijos sienos signalizacijai, D.Grybauskaitė kaltino „Lietuvos geležinkelius“, jog šie neužsitikrino dalies ES paramos.
„Lietuvos geležinkeliai“ turėjo problemų ir dėl išardyto geležinkelio į Rengę Latvijoje - dėl to „Orlen Lietuvos“ prašymu Europos Komisija pradėjo tyrimą, kurio išvada kol kas nėra paskelbta. Prezidentė pernai sukritikavo prastą „Lietuvos geležinkelių“ bendravimą su EK - anot jos, bendrovės neveiklumas Lietuvai gali brangiai kainuoti, nes valstybei grėsė maždaug 43 mln. eurų bauda.
Anksčiau D.Grybauskaitė „Lietuvos geležinkelius“ buvo pavadinusi „valstybe valstybėje“.