Visos jos dalyvavo ir Rūdninkų karinio miestelio vystytojo konkursuose – juos laimėjo „Eika“, „Merko“ ir „Fegda“ kartu su „Conres LT“.
Dvi įmonės BNS patvirtino pateikusios pirminius pasiūlymus Kairių karinio miestelio, kuris bus vystomas viešosios ir privačios partnerystės (angl. public private partnership, PPP) būdu, konkursui, kitos dvi kol kas nekomentuoja.
Vilniuje registruotos nekilnojamojo turto (NT) įmonės „Devgru“ vadovas ir savininkas Vitalijus Vasiliauskas patvirtino dalyvaujantis atrankoje.
„Taip, – BNS sakė V. Vasiliauskas. – Mes ne pirmą kartą dalyvaujame tokiuose projektuose.“
Partnerių neatskleidė
V. Vasiliauskas pabrėžė, kad konkurse dalyvauja kartu su partneriais, tačiau jų neatskleidė.
„Projektą įgyvendintume kartu su partneriais – Kairių projekto apimtis ir pobūdis natūraliai reikalauja komandos, apimančios statybos, infrastruktūros priežiūros ir finansavimo kompetencijas. Kol vyksta konkurencinio dialogo procedūra, dalyvių pasiūlymų turinys, įskaitant komandos sudėtį, yra konfidencialus pagal pirkimą reglamentuojančius teisės aktus, todėl partnerių šiame etape įvardyti negalime. Ši informacija taps vieša įprasta tvarka, pasibaigus pirkimo procedūroms“, – komentare BNS teigė įmonės vadovas.
Jis teigė, kad jo įmonės dalyvauja arba dalyvavo ir kituose PPP projektuose.
„PPP projektų srityje veikiu ne per vieną bendrovę – atskiriems projektams paprastai skiriami atskiri juridiniai asmenys ir tai yra įprasta ilgalaikių partnerystės projektų praktika: kiekviena sutartis valdoma atskirai, aiškiai atskiriant atsakomybes ir finansinius srautus. Mano valdomos įmonės yra dalyvavusios nemažai PPP konkursų, dalis projektų – sėkmingai įgyvendinti, o „Devgru“ yra viena iš šios grupės bendrovių“, – teigė V. Vasiliauskas.
Kaip rašė BNS, bendrovė „Naresta“ Rūdninkų karinio miestelio projektui skirtas dvi bendroves „SPV 100“ bei „SPV 200“ 2025-aisiais įsteigė kartu su „Devgru“. Vėliau „Naresta“ po 80 proc. šių įmonių akcijų pardavė įmonei „Devgru“.
BNS rašė, kad „Naresta“ buvo pakviesta dalyvauti šio miestelio antrojo etapo atrankoje, tačiau jos nelaimėjo. Krašto apsaugos ministerija 1,3 mlrd. eurų vertės sutartis šių metų sausį pasirašė su bendrovėmis „Merko statyba“ bei „Fegdos“ ir „Conres LT“ valdoma įmone „Rudina“.
NT plėtros grupės „Eika group“ vadovas Domas Dargis BNS taip pat patvirtino kartu su partneriais dalyvaujantis Kairių konkurse, tačiau jų pavadinimų neatskleidė.
„Mes dalyvaujame ne vieni, bet su partneriais. Aš nenoriu jų įvardinti, kol jie nėra iki galo patvirtinti Krašto apsaugos ministerijos, bet mes dalyvaujame tam konkurse“, – BNS sakė D. Dargis.
Grupės vadovas aiškino, kad partneriai prisidėtų „ir finansavimu, ir darbais“.
Tuo metu bendrovės „Fegda“ vadovas Jonas Jablonskis BNS nekomentavo, ar įmonė „CF Kairiai“, kuriai jis taip pat vadovauja, dalyvauja konkurse.
„Nelabai galiu komentuoti, kol vyksta konkursas“, – BNS sakė jis.
Prieš metus įkurtą bendrovę „CF Kairiai“ lygiomis dalimis netiesiogiai valdo įmonės „Conresta group“ ir „Fegda grupė“, rodo Registrų centro duomenys.
Bendrovės „Merko statyba“ vadovas Saulius Putrimas BNS taip pat nieko nekomentavo: „Nekomentuojame.“
Praėjusią savaitę KAM pranešė gavusi keturių įmonių pirminius pasiūlymus Kairių karinio miestelio vystytojo konkurse, tačiau jų pavadinimų neskelbė. Pask KAM, jau pradėti vertinti jų pasiūlymai, pradėtos techninės derybos, rudenį vyks finansinės ir teisinės derybos, o galutinių pasiūlymų pateikimas ir sutarties pasirašymas su laimėtoju planuojamas iki šių metų pabaigos.
Miestelio projektavimo ir statybos darbus Klaipėdos rajone, Kairių kaime, planuojama pradėti 2027 metais, o visą infrastruktūrą sukurti per trejus metus.
Preliminariais skaičiavimais, valstybė į karinį miestelį investuos apie 520 mln. eurų (su PVM). Investicijos apima projektavimą, statybą, priežiūrą, 12 metų trukmės paslaugas ir finansavimo išlaidas. Ministerija pradės mokėjimus nuo 2030 metų, užbaigus miestelio statybas.
BNS rašė, kad privatus investuotojas į objektą investuotų iki 345,5 mln. eurų (418 mln. eurų – su PVM), jį suprojektuotų ir pastatytų per trejus metus, paskui dar 12 metų prižiūrėtų.
Planuojama, kad apie 80 hektarų teritorijoje iškilsiančiame miestelyje bus pastatyti administraciniai pastatai, kareivinės, sporto, sandėliavimo pastatai, garažai bei kita infrastruktūra. Bendras pastatų plotas sieks apie 67 tūkst. kv. metrų, o inžinerinių statinių – apie 30 tūkst. kv. metrų.
Miestelio Kairių poligone infrastruktūros sukūrimo ir viešųjų paslaugų konkursas paskelbtas pernai birželį.
