Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Daugiabučių renovacijos procesas nuolat keičiamas ir tobulinamas, kad atitiktų šių dienų realijas. Planuojama, kad ateityje valstybės parama modernizacijai bus diferencijuojama, o daugiau dėmesio bus skiriama renovacijos darbų kokybei bei pasiekiamai energinio efektyvumo klasei.

Daugiabučių renovacijos procesas nuolat keičiamas ir tobulinamas, kad atitiktų šių dienų realijas. Planuojama, kad ateityje valstybės parama modernizacijai bus diferencijuojama, o daugiau dėmesio bus skiriama renovacijos darbų kokybei bei pasiekiamai energinio efektyvumo klasei.

REKLAMA
REKLAMA

Dabar gyventojai, renovuojantys savo daugiabutį, gali pasinaudoti 30 proc. parama energiją taupančių priemonių investicijoms kompensuoti. Svarbu paminėti, kad ši subsidija skiriama tik tais atvejais, kai po atnaujinimo daugiabutis pasiekia ne mažesnę kaip C energinio efektyvumo klasę ir sutaupo ne mažiau, kaip 40 proc. šildymui reikalingos energijos. Tačiau, pasak eksperto, ateityje tokio dydžio paramos nebegaus visi renovacijos projektai. Į ją pretenduoti galės tik nusprendę savo daugiabučio modernizacijos metu siekti aukštesnių energinio efektyvumo klasių.

„Daugiabučio modernizacijos metu galima pasiekti ir daugiau nei 80 proc. siekiantį suvartojamos pastato energijos sutaupymą t.y. renovuojant pastatą į A ir aukštesnę energinio efektyvumo klasę. Tačiau kol kas dauguma projektų remiasi valstybės nustatytu minimumu ir siekia tik C ir B klasės. Žinoma, tai yra susiję su renovacijos kaštais – už pigiausią kainą niekuomet negausime aukščiausios kokybės“, – teigia Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius Aidas Vaičiulis.

REKLAMA
REKLAMA

Anot A. Vaičiulio, ankščiau ar vėliau siekiantiems aukštesnių energinio efektyvumo klasių, paramos lygis nesikeis, o gyventojams, siekiantiems valstybės nustatyto minimumo, ši parama mažės.

Didžiausia parama renovacijai iš visų ES valstybių

Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) išsiskiria didžiausia parama daugiabučių namų atnaujinimui. Sudėjus visas valstybės paramos formas – subsidijas, projekto parengimo ir priežiūros išlaidų kompensavimą – ji siekia nuo 40 iki 43 proc., priklausomai nuo gyvenamojo namo dydžio. Be to valstybė daro didžiulį indėlį suteikdama garantijas už renovacijos paskolas.

Pasak pašnekovo, tokia didelė valstybės parama renovacijos proceso dalyviams iki šiol nėra teikiama nei vienoje Europos šalyje. Todėl jo nuomone, ja reikėtų suskubti pasinaudoti.

„Tie, kurie dabar suskubs ir renovuosis, taip sumažindami energines išlaidas bei padidindami gyvenimo komfortą – išloš. Tačiau gyventojai, kurie praleis šią progą, ateityje už naudojamą energiją mokės tik daugiau, kadangi reikia renovuoti didžiulį pastatų kiekį, valstybė ateityje diferencijuos savo paramą ir laukiantieji paramos iš valstybės gaus mažiau. Tikėtina jei „atsibundančių“ skaičius didės, tai dar ir dėl tam momentui galiojančio paramos reikės pastovėti eilėje“, – teigia A. Vaičiulis.

REKLAMA
REKLAMA

Renovacijos kokybė tampa vis svarbesne

Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius pastebi, kad netolimoje ateityje įgyvendinant modernizacijos projektus reikėtų daugiau dėmesio skirti visapusiškai kokybei.

„Renovacijos darbų kokybės klausimas yra itin aštrus. Jis apima ne tik energinio naudingumo klasės rezultatus, bet ir paties modernizavimo proceso kokybę. Gyventojai pasitikintys tik rangovu, tikisi aukštos kokybės bet nusivilia, jei negauna to, ko tikėjosi.

Visų pirma, reikia skirti dėmesio kokybiškam projekto paruošimui. Vėliau vykdomas projekto įgyvendinimo ir tinkamų statybos produktų parinkimo valdymas ir priežiūra, užkertant kelią nekokybiškų ir nesertifikuotu statybos medžiagų naudojimui“, – sako A. Vaičiulis.

Pasak pašnekovo, šiuo metu fiksuojamas tiek medžiagų, tiek darbų kainų augimas. Jei prie aukštos kainos pridėsime dar ir darbų kokybės trūkumą, butų savininkai nebenorės investuoti į savo daugiabučių modernizaciją.

REKLAMA
REKLAMA

Modernizuojant daugiabučius didėja šalies energetinė nepriklausomybė

Gyventojai, renovuojantys savo daugiabučius, dažnai net nesusimąsto, kokį indėlį tai turi globaliems procesams. Viena iš pastaruoju metu vis aktualesnių modernizacijos naudų – didėjanti šalies energetinė nepriklausomybė.

„Karas Ukrainoje labai aiškiai parodė, kad esame priklausomi nuo iškastinio kuro, todėl turime siekti, kad mūsų pastatai, daugiabučiai nenaudotų iškastinio kuro ir apskritai naudotų labai mažai energijos“, – teigia A. Vaičiulis.

Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius pabrėžia, kad visi pastatai turės būti modernizuoti iki nulinės energijos, nes esame Europos Sąjungos (ES) nariai ir Lietuva yra pritarusi šiam tikslui. Dar prieš karą Ukrainoje ES nusprendė, kad ambicingas tikslas pasiekti neutralumą klimato kaitos atžvilgiu negali būti pasiektas be esminių pastatų pakeitimų, drastiškai sumažinančių jų energijos poreikius ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą šį tikslą pasiekti buvo užsibrėžta iki 2050 m., tačiau dabar dauguma ES šalių šį terminą perkėlinėja iki 2030–2035 m.

Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų