55-erių Andrius Šiaulių technologijos mokymo centre praktikuojasi masažo technikas. Vyras siekia įgyti gydomojo masažo specialisto specialybę. Darbas, anot vyro:
„Tikrai sunkus. Tikrai sunkus, bet tas sunkumas yra labai malonus.“
Inžinieriaus išsilavinimą turintis vyras dirbo prekybos sektoriuje, tačiau po daugybės metų teko ieškotis kitos darbovietės. Vyras pasakoja metus laiko aktyviai medžiojęs darbo pasiūlymus, bet kvietimo dirbti taip ir nesulaukė.
„Labiausiai įtakojo tai mano amžius turbūt, nes tikrai tuos pasiūlymus siųsdavau turbūt kiekvieną dieną. Atsakymo sulaukdavau tik į pusmetį kokį porą kartų“, – tikino šiaulietis.
Naujiems karjeros iššūkiams pasiryžo ir kuršėniškė Vilma. Po dvejų metų darbo paieškų, ji keičia profesiją ir šiandien mokosi individualios priežiūros, mat sveikata virėja-konditere dirbti nebeleidžia.
„Darbdaviai nelabai nori priimti brandesniame amžiuje. Jiems reikia jaunų žmonių, stiprių žmonių. O mes tokie truputuką vyresnėliai liekam kaip ir už borto“, – guodėsi moteris.
Už darbo laivo borto dažniausiai išmetami 60-ies ir vyresnio amžiaus žmonės. Dėl kasmet ilginamo pensinio amžiaus, Užimtumo tarnyboje pastaraisiais metais vis daugėja besiregistruojančių ikipensinio 60-65 metų amžiaus asmenų.
Įsidarbinti nori vis mažiau
Dabar Užimtumo tarnyboje kas septintas klientas yra perkopęs 60-metį. Tokio amžiaus šį sausį tarnyboje prisiregistravusių iš viso buvo per 22 tūkstančius. Prieš metus 60-mečių buvo puse tūkstančio mažiau, o prieš dvejus – beveik pustrečio tūkstančio mažiau.
„Tikrai turime iššūkių, nes stereotipai turbūt nesikeičia, stereotipai vis dėl to išlieka mumyse ir vyresnio amžiaus žmogus, kuris turi ir sveikatos problemų, kuris, kaip taisyklė, mažiau susipažinęs su skaitmenizacija ir kompiuterizacija taip pat ir darbdaviui yra iššūkis“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
60-mečių dalis tarp bedarbių svyruoja apie 13 procentų. Anot Užimtumo tarnybos, labiausiai neramina, kad net apie trečdalis tokio amžiaus asmenų vis mažiau nori įsidarbinti. Tokių, kurie naujos darbo vietos rimtai ir neieško, būriai vis didėja, o taip auga ilgalaikių bedarbių gretos. Skaičiai rodo, kad per dvejus metus ne šiaip nedirbančių, bet ir nebenorinčių dirbti 60-mečių padaugėjo beveik 2 tūkstančiais.
„Jaunas žmogus greit priima iššūkius, greit pokyčius priima, o vyresnis žmogus keisti kvalifikaciją, kurią jis turėjo daug metų arba įgyti kažkokių kompetencijų, reikalingų darbo rinkai, jam jau tikrai iššūkis tokio amžiaus“, – teigė G. Sinkevičė.
Siūlo ilginti nedarbo išmokas
Esą padėti ir ilgiau mokėti nedarbo išmokas ikipensinio amžiaus žmonėms užsimojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šiuo metu nedarbo draudimas dengia 9 mėnesius bedarbystės. Ministerija siūlo ikipensinio amžiaus asmenims šį laikotarpį prailginti iki 15 mėnesių. Anot ministerijos, visų pirma, tai suteiktų papildomo laiko Užimtumo tarnybai sugrąžinti 60-mečius į darbo rinką, o visų antra, sutaupytų pinigų iš priešankstinės pensijos sąskaitos.
„Šiuo atveju gaunasi taip, kad ta senatvės pensija yra po truputėlį mažinama, priklausomai nuo to, kiek anksčiau žmogus išeina į pensiją. Tai su nedarbo draudimu, su aktyvinimu, jų įtraukimu į darbo rinką, mes sprendžiame dar ir šitą problemą“, – kalbėjo Socialinio draudimo grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas.
Tiesa, darbdavių atstovai tikisi, kad šie pasiūlymai nėra tiesiog populizmas, mat kyla klausimas, iš kokių lėšų ikipensinio amžiaus žmonėms nedarbo išmokos būtų mokamos.
Visgi, pasak Užimtumo tarnybos yra ir gerų žinių. Ikipensinio amžiaus žmonės, nors ir atsargiai, bet kasmet vis labiau išdrįsta keisti profesiją – jie rinkosi net tik paklausias slaugytojų ar ugdymo padėjėjų specialybes, bet išdrįso mokytis kodavimo, robotinių procesų automatizavimo ar duomenų analitikos mokymosi programas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
