Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kartu su rekordine infliacija augant pragyvenimo išlaidoms, kai kurios įmonės padeda darbuotojams didindamos algas, skirdamos vienkartinius priedus ar apmokėdamos maitinimą.

Kartu su rekordine infliacija augant pragyvenimo išlaidoms, kai kurios įmonės padeda darbuotojams didindamos algas, skirdamos vienkartinius priedus ar apmokėdamos maitinimą.

REKLAMA

Neseniai Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusi automobilių gamintoja „Rolls Royce“ paskelbė skirsianti vienkartinius 2 tūkst. svarų sterlingų (daugiau kaip 2,3 tūkst. eurų) priedus daugiau kaip 14 tūkst. mažiausias algas gaunančių darbuotojų tam, kad „padėtų jiems išgyventi šiuo išskirtiniu ekonominiu metu“, primena BBC.

Bent jau JK ir kitos įmonės ėmėsi panašių žingsnių: tokie didieji bankai, kaip „Barclays“ ar „Loyds“ mažai apmokamiems darbuotojams kelia algas ar išmoka priedus. Taip pat yra nemažai smulkesnių įmonių, padedančių darbuotojams išaugus pragyvenimo išlaidoms.

Palyginti su 20 proc. viršijančia metine infliacija Lietuvoje, JK kainos pastaruoju metu auga, galima sakyti, „tik“ 9,4 proc. Tačiau tai yra sparčiausias prekių ir paslaugų pabrangimas šioje lietuvių emigrantų pamėgtoje šalyje nuo pat 1982 m.

REKLAMA

Nesvarbu, ar tai būtų kava, maistas, būsto nuoma ar sąskaitos už komunalines paslaugas, kone viskas kasdieniame gyvenime pastarąjį pusmetį akivaizdžiai pabrango. Atlyginimai taip pat didėjo, bet ne taip sparčiai – vadinasi, net ir už daugiau pinigų nusipirkti galima mažiau dalykų, dėl ko nemažai žmonių patiria sunkumų.

Šiomis aplinkybėmis dalis darbdavių imasi priemonių padėti darbuotojams – skiria pinigų ar kitokių subsidijų, leidžiančių padengti išaugusius kaštus. 

Tačiau ekspertų teigimu, ir įmonėms nėra taip paprasta. Jos siekia sukaupti lėšų galimai recesijai, o kai kurios tiesiog neturi papildomų išteklių.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto jeigu darbdaviai nieko nedarys, jie gali prarasti dalį reikalingų darbuotojų, kurie, tikėtina, ieškos labiau jų poreikius atliepiančių darboviečių.

Kai nėra atstovų, pagalba priklauso nuo geranoriškumo

Kaip pastebi Kanados Yorko universiteto profesorius Perry Sadorsky, prieš daugelį metų nemaža dalis darbuotojų priklausė profesinėms sąjungoms, kurios su darbdaviais derėjosi dėl darbo sąlygų gerinimo atsižvelgiant į ekonomines aktualijas.

Tokios schemos „greitai įsijungdavo, kad padidėjus infliacijai būtų atstatytas realusis darbo užmokestis“.

Tačiau JK, kaip ir JAV (ką jau kalbėti apie Lietuvą) profesinių sąjungų narių skaičius gerokai mažesnis. Taigi, be kolektyvinio spaudimo, tik nuo pačių kompanijų priklauso sprendimas, ar darbuotojams reikia padėti.

Daugelis kompanijų, kurios nusprendė padėti, yra didelės privataus sektoriaus organizacijos. Kai kurios tiesiog negaili tam pinigų – pvz., skelbiama, kad „Microsoft“ visame pasaulyje du kartus padidino biudžetą, skirtą darbuotojų atlygiui.

REKLAMA
REKLAMA

„Exxon Mobile“ darbuotojams skyrė vienkartinius priedus, kurie sudaro 3 proc. jų metinio atlyginimo. „Virgin Money“ pasiūlė JK darbuotojams vienkartines 1 tūkst. svarų premijas jau po to, kai sausį visiems algas padidino 5 proc.

Kitos kompanijos imasi kiek kitokių priemonių palengvinti darbuotojų naštą. Kai kurios mažesnės JAV įmonės darbuotojams skiria 50 dolerių vertės dovanų kuponus ar specialias korteles degalams, suteikia nemokamą maistą darbe.

Dar kitos įmonės leidžia darbuotojams dirbti iš namų, kad jie galėtų sutaupyti pinigų kelionėms, sumažinti kitas su darbu susijusias išlaidas.

Negalinčios padėti susiduria su problemomis

Darbuotojams reikalinga pagalba ir kompanijos nori padėti. Vis dėlto ne visos tai gali. Kaip pastebi Žmogiškųjų išteklių valdymo bendruomenės vadovas Johnny Taylor, pastaruoju metu ir darbdaviai patiria daug iššūkių: jiems reikia pritraukti talentų, tačiau nepermokėti, kad išaugusios išlaidos vėliau nevirstų nepakeliamais nuostoliais.

REKLAMA
REKLAMA

„Problema ta, kad kompanijos negali priimti trumpalaikių sprendimų (skirti darbuotojams papildomų išmokų), kurie ilgu laiku paveiktų kompanijos gyvybingumą“, – sako J. Taylor.

Jis atkreipia dėmesį, kad kai kurios bendrovės, ypač didelės kompanijos, jau buvo priverstos mažinti savo kaštus ir išlaidas, įšaldyti naujų darbuotojų samdymą ir pan.

Be to, viešojo sektoriaus organizacijos iš viso turi mažai lankstumo prisitaikyti, prie greitai besikeičiančių ekonominių aplinkybių. 

Nei jos, nei daug lanksčiau reaguoti galinčios privačios kompanijos, net negalėjo nenumatyti dėl Rusijos pradėto karo taip pabrangusių energetikos išteklių, žaliavų brangimo.

Kaip ten bebūtų, padėti darbuotojams negalinčios įmonės ir organizacijos, gali prarasti dalį savo talentingiausių darbuotojų, o tai apsunkins ir jų gyvenimą ateityje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų