Darbo užmokesčio didėjimas turėtų džiuginti, bet, pasak ekspertų, dauguma žmonių jo nejaučia dėl didėjančios infliacijos ir spartaus kainų augimo. Prognozuojama, kad užmokesčio augimas lėtės, o infliacija dar turėtų didėti.
Darbo užmokesčio augimas lėtės
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje atskaičius visus mokesčius pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 1650,6 litų, t.y., 26,3 procento didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Darbo užmokestis „į rankas“ padidėjo dar ir dėl to, kad nuo 2008 metų sausio 1 dienos gyventojų pajamų mokesčio tarifas sumažintas nuo 27 iki 24 procentų.
Statistikos departamento duomenimis, nominalus vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, padidėjo 23,8 procento lyginant pirmąjį šių metų ketvirtį su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu.
AB „SEB bankas“ prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad nors ir rezultatai įspūdingi, bet spartus augimas neišsilaikys ilgą laiką.
„Darbo užmokesčio augimui įtakos turėjo daug veiksnių, kurie turėjo teigiamos įtakos užmokesčio prieaugiui. Nuo metų pradžios įsigaliojo didesnė mėnesinė alga, buvo padidinti kiti baziniai dydžiai, - Verslosavaite.lt teigė G. Nausėda. - Taip pat reikia turėti omenyje, kad praėjusių metų įmonių pelningumas buvo rekordiškai didelis. Taigi jie turėjo galimybes išsimokėti metines premijas, ką daugelis įmonių sėkmingai ir darė.
Pasak G. Nausėdos, infliacija nemažės, o darbo užmokesčio augimas lėtės.
„Mūsų metinė prognozė – metų pabaigoje bus apie 15 procentų darbo užmokesčio augimas“, - sakė G. Nausėda.
Infliacija „nesuvalgo“ padidėjimo
„Vidutinis darbo užmokesčio augimas yra 23 procentai, o infliacija Lietuvoje tikrai nėra tokia didelė ir nemanau, kad artimiausiu metu tokį lygį pasieks. Todėl net ir žiūrint į mažiau uždirbančius žmones, galime teigti, kad infliacija „nesuvalgo“ viso darbo užmokesčio padidėjimo“, - teigė G. Nausėda.
Pasak finansų analitiko, realus darbo užmokestis auga, tačiau auga lėtesniais tempais dėl didėjančios infliacijos.
„Kad mūsų gyvenimas pradeda smukti dėl didėjančios infliacijos, tikrai negalėčiau teigti. Galima tik teigti, kad realus darbo užmokestis ir realių pajamų didėjimo tempai lėtėja kylant infliacijai“, - sakė G. Nausėda.
„Ar žmogus jaučia darbo užmokesčio padidėjimą, ar ne, priklauso nuo to, kokias pajamas jis gauna – minimalias ar dideles. Jeigu žmogus gauna minimalų darbo užmokestį,tai tas didinimas palaiko tame pačiame lygyje tas didėjančias išlaidas.
O jei jis gauna dideles pajamas per mėnesį – tai jam infliacija ir kainų augimas jokios įtakos nedaro, - teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius. - Daugiausiai į krizinę situaciją patenka minimalų atlygį gaunantys žmonės.“
Nėra tvarkos
Pasak A. Kvedaravičiaus, Lietuvoje nėra aiškios darbo užmokesčio reguliavimo sistemos, išskyrus tai, kad valstybė nustatinėja neaiškiais principais minimalias garantijas, tai yra, minimalią algą.
„Valstybiniame sektoriuje darbo užmokestį reguliuoja įstatymas, bet, pavyzdžiui, privačiame sektoriuje – netvarka, - Verslosavaite.lt teigė A. Kvedaravičius. – Ten atlyginimas priklauso nuo to, kaip pavyksta darbuotojui susitarti su darbdaviu.“
A. Kvedaravičius minėjo, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija su darbdaviais nutarė, kad darbo užmokestis darbuotojui turėtų priklausyti nuo darbo sudėtingumo ir darbuotojo kvalifikacijos.
„Birželio mėnesį trišalėje taryboje bus sprendžiamas klausimas, kiek turi padidėti minimali mėnesinė alga, įvertinant infliaciją, kainų augimą ir kitus veiksnius, - teigė A. Kvedaravičius. - Pirmadienį, valdyba turi patvirtinti pasiūlymą, kad nuo 2009 metų sausio pirmos dienos minimalus darbo užmokestis būtų 1000 litų. Nežinau, kaip sureaguos kiti, bet tokį pasiūlymą konfederacija pateiks.“
Bloga situacija darbo rinkoje
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigė, kad darbo užmokesčio didėjimas yra neišvengiama tendencija dėl keleto priežasčių.
„Darbo užmokesčio dydį lemia du dalykai: produktyvumo didėjimas ir situacija darbo rinkoje. Situacija darbo rinkoje šiuo metu yra bloga, - Verslosavaite.lt sakė D. Arlauskas. - Darbdaviams labai sunku pasirinkti darbuotojus iš esančių darbo rinkoje, o susiradus reikia mokėti jiems daugiau.“
Pasak A. Kvedaravičiaus, emigracijos problema daro įtaką darbo užmokesčio didėjimui.
„Daugelis žmonių išvyksta dirbti į užsienį. Lietuvoje trūksta darbo jėgos, o norint ją pasitelkti, reikia mokėti žmonėms daugiau, kad jie nevyktų dirbti į užsienio šalis. Taigi emigracijos problema skatina darbo užmokesčio didėjimą“, -sakė A. Kvedaravičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad jei ir toliau tokiais tempais augs infliacija, reikia susimąstyti, ar Lietuva netaps skurdo šalimi.
„Mes galime patekti į labai sudėtingą situaciją, kai ir mažai uždirbantys, ir vidutinioji klasė pateks į skurdo zoną, - sakė A. Kvedaravičius. - Yra daug diskutuojama, kad reikia nustatyti realią skurdo ribą ir nuo kada valstybė turėtų pradėti „šelpti“ gyventojus.
