Dalis darbuotojų negrįš į biurus: už darbą namuose siūloma įteisinti priedą prie algos

Nei darbuotojų, nei darbdavių atstovai neabejoja, kad pasibaigus pandemijai dirbsime ir namuose, ir biuruose. Tik dar neaišku, kur ir kaip dažnai. Darbuotojų atstovai ragina darbdavius nepamiršti pasirūpinti darbo priemonėmis. Tačiau dalis jų tikina, kad kiekvienam darbuotojui darbo vietos biure nebeliks, įmonės taupys ir darbo vietas biuruose mažins.

Jeigu iš tiesų daugelis biurų darbuotojų bent dalį laiko dirbs namuose, ar už tinkamos darbo vietos juose įrengimą ir išlaikymą neturėtų bent kiek sumokėti ir darbdavys? 

Duoti nešiojamą kompiuterį neužtenka

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pastebėjo, kad pernai, prasidėjus karantinui žmonės labai norėjo dirbti nuotoliniu būdu.

„Tačiau vėliau šis darbo būdas žmonėms pabodo. Dabar daug žmonių ilgisi kontakto su kolegomis. Tad geriausias būtų mišrus darbo būdas, kai žmonės dalį laiko dirba namuose, o kitą biure“, – sakė darbuotojų atstovė.

Tačiau ji pastebi, kad darbo priemonėmis turėtų pasirūpinti darbdavys, nesvarbu jo darbuotojai dirba biure ar namuose.

„Dabar būna, kad darbdavys duoda darbuotojui nešiojamą kompiuterį ir visai nesidomi, ar jis turi sąlygas dirbti iš namų. Juk ne kiekvienas turi prabangą gyventi tokiuose dideliame būste, kur kiekvienas šeimos narys turi po kambarį. O jame gali įsirengti darbo vietą.

Juk dažniausiai statistinių lietuvių šeima gyvena dviejų ar trijų kambarių bute, kuriame turi tilpti, dirbti ir mokytis visa šeima“, – darbo sąlygas komentavo I. Ruginienė.

Anot jos, prasidėjus pandemijai ir darbuotojams ėmus dirbti namuose, paaiškėjo, kad dalis jų neturi darbo kėdės ar rašomojo stalo.

„Žmonėms nereikėjo darbui skirtų baldų, nes namuose jie leido laiką su šeima, o ne dirbo. Tačiau dabar dirbant nuotoliniu būdu darbdaviui išlieka ta pati pareiga – aprūpinti darbuotojus tinkamomis darbo priemonėmis ir darbo vieta.

REKLAMA

Be to, dauguma vengia kalbėti ir apie komunalines išlaidas, kurias darbuotojai patiria dirbdami iš namų. Europoje ši problema išspręsta mokant papildomą priedą. Pavyzdžiui, Lietuvoje papildomai mokama darbuotojams dirbantiems lauko sąlygomis. Tad galėtų būti skiriamas priedas darbuotojams dirbantiems namuose.

Ir visai nebūtina skaičiuoti, kiek darbuotojas išnaudojo elektros ar vandens. Priedas galėtų būti fiksuotas, o dėl jo dydžio individualiai susitartų darbuotojas ir darbdavys“, – aiškino darbuotojų atstovė.

Anot jos, dabar darbdaviai bando nusimesti atsakomybę.

„Juk taikant nuotolinį darbo pobūdį, kai darbuotojas pats rūpinasi darbo sąlygomis darbdavys gali sutaupyti nemažai pinigų“, – įsitikinusi I. Ruginienė.

Darbdaviai atsisakys biurų?

Darbdavių asociacijos prezidentas Danas Arlauskas sakė, kad neįsivaizduoja darbdavio, kuris lieptų darbuotojui pačiam rūpintis darbo priemonėmis.

„Darbdaviai pasirūpina, kad namuose dirbantys žmonės turėtų jiems reikalingas priemones. Tačiau tariasi, kokių priemonių tikrai reikia. Pavyzdžiui, dažnai žmonėms nereikia namuose dviejų kompiuterių, tokiu atveju darbdavys pasirūpina, kad asmeniniame kompiuteryje būtų įdiegtos reikalingos programos.

Darbdaviui apsimoka, kai darbuotojas dirba namuose, net jeigu jį ir reikia aprūpinti darbo priemonėmis. Juk daug įmonių atsisako arba mažina biurų plotus. Darbdaviams nebereikia tiek daug biuruose darbo vietų ir jie nebenori už jas mokėti“, – pasakojo D. Arlauskas.

Anot jo, ko gero, didesnė problema yra ne darbo priemonės, bet duomenų apsauga.

„Matome, su kokiomis problemomis susiduria įmonės. Jos ieško būdų apsaugoti duomenis tiek dirbant namuose, tiek biuruose. O duomenų apsaugos būdai kur kas brangesni, nei kompiuteriai, baldai ar kiti dalykai, kuriais reikia aprūpinti namuose dirbančius darbuotojus“, – aiškino darbdavių atstovas.

D .Arlausko teigimu, nėra abejonių, kad po karantino dauguma įmonių taikys mišrų darbo pobūdį, darbuotojai dirbs ir namuose, ir biuruose.

REKLAMA

„Tokį pavyzdį rodo visos didžiosios pasaulio įmonės, tad mes irgi dirbsime sekdami jomis. Dabar kyla vienintelis klausimas – kiek laiko žmonės dirbs biuruose: vieną dieną per savaitę ar 3 dienas per mėnesį?

Darbuotojams būtina susitikti ir dirbti biure bent kelias dienas per mėnesį. Tik tokiu būdu bus išlaikoma komandinė įmonės dvasia. Dirbant nuotoliniu būdu to padaryti nepavyks“, – kalbėjo darbdavių atstovas.

Anot jo, pasibaigus karantinui bus labai mažai darbuotojų, norinčių grįžti dirbti į biurus.

„Žmonės pamatė, kad dirbdami namuose gali sutaupyti daug laiko, nereikia jo gaišti vykstant ir grįžtant iš darbo namo. Be to, nuotoliniu būdu dirbdami žmonės gali patys dėliotis darbo valandas, dirbti jiems patogesniu laiku.

Tačiau darbuotojai turi suprasti, kad jie neturės darbo vietos ir namuose, ir biure. Darbdaviams neapsimokės išlaikyti didžiules patalpas, jeigu jose ne kasdien dirbs darbuotojai. Daugelis įmonių biurų plotą sumažins. Taip pat reikės atsižvelgti į darbuotojų užduočių pobūdį. Ko gero bus renkamasi individualias užduotis atlikti namuose, o komandines – biuruose“, – komentavo D. Arlauskas.

Skiria subsidiją darbo vietai įsirengti

Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonių asociacijos „Infobalt“ ryšių su visuomene vadovas Paulius Jakutavičius teigė, kad šio sektoriaus įmonės dar ir prieš pandemiją sudarydavo sąlygas dirbti ten ir tada, kur ir kada patogiausia ir darbuotojui geriausia, kur jis gali geriausiai realizuoti savo kūrybinį potencialą.

„Tam tikrais atvejais IRT specialistams aktualus ir fizinis susitikimas, kai reikia spręsti bendras problemas ar kurti naujas idėjas. Bet prie biuro neprisirišama. Ne paslaptis, kad mūsų sektoriuje gana įprastas reiškinys ir vadinamos „darbostogos“, kai komanda ar visa įmonė išvyksta į bendrą išvyką, kad pakeitus aplinką, bendraujant tiek formaliai, tiek neformaliai, užsimegztų naujos idėjos.

REKLAMA

Šiaip mūsų sektoriuje žmonės yra savarankiški ir atsakingi, dirba dažnai nedidelėse komandose ir patys planuojasi, kaip ir kada susitinka ir dirba. O įmonės sudaro tam visas sąlygas“, – pasakojo asociacijos atstovas.

P. Jakutavičius net neabejoja, kad hibridinis darbo modelis po pandemijos dar labiau įsigalės.

„Darbuotojai norės lankstumo. Nes tikrai yra dalis darbuotojų, kurie norėtų daugiau dirbti biure, dalis – nuotoliniu būdu. Darbo priemonės šiuo atveju visiškai ne problema – įmonės arba suteikia jas, arba skiria subsidiją ergonomiškai darbo vietai įsirengti.

Įmonės suinteresuotos, kad jų darbuotojai turėtų geresnes sąlygas dirbti nepriklausomai nuo vietos“, – tikino asociacijos atstovas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų