REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Užsienyje dirbantys tautiečiai skundžiasi, kad gauti būsto paskolą Lietuvoje beveik neįmanoma, tačiau bankai tikina priešingai. Anot jų, kiekvienas atvejis svarstomas individualiai, tačiau jei kredito gavėjas atitinka visus reikalavimus, paskola jam suteikiama. Vis tik bankai pripažįsta, kad kiek sudėtingiau tiems asmenims, kurie užsienyje algą gauna ne eurais, o pavyzdžiui, Norvegijos kronomis ar Didžiosios Britanijos svarais.

Užsienyje dirbantys tautiečiai skundžiasi, kad gauti būsto paskolą Lietuvoje beveik neįmanoma, tačiau bankai tikina priešingai. Anot jų, kiekvienas atvejis svarstomas individualiai, tačiau jei kredito gavėjas atitinka visus reikalavimus, paskola jam suteikiama. Vis tik bankai pripažįsta, kad kiek sudėtingiau tiems asmenims, kurie užsienyje algą gauna ne eurais, o pavyzdžiui, Norvegijos kronomis ar Didžiosios Britanijos svarais.

REKLAMA

SEB banko valdybos narė ir Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė teigė, kad kiekvienas būsto kredito suteikimo atvejis yra individualus.

„Visais atvejais suteikiant būsto kreditą yra atsižvelgiama ne tik į asmens (jo šeimos) gaunamas pajamas, jų tvarumą ir stabilumą – suteikdami būsto paskolas bankai vertina ir kitus kriterijus, pavyzdžiui, asmens (asmens šeimos) finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, galimą riziką ir kitus. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai ir sprendimas priimamas atsižvelgus į su konkrečiu atveju susijusių aplinkybių visumą.

REKLAMA
REKLAMA

Jei asmuo dirba Europos Sąjungos (ES) arba Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje, kuri priklauso euro zonai arba ne ES ar EE valstybėje narėje ir gauna pajamas eurais, ir perka pagrindinį būstą Lietuvoje, kur gyvena jo šeima, toks būsto kreditas nelaikomas kreditu užsienio valiuta ir dėl jo sąlygų, kaip ir įprastu atveju, sprendžiama individualiai“, – aiškino banko atstovė.

REKLAMA

Anot jo, kitais atvejais, kai pajamos gaunamos ne eurais, svarstoma, ar gali būti suteikiamas kreditas užsienio valiuta.

„Visais atvejais dėl konkrečios situacijos ir geriausių sprendimo būdų rekomenduojame pasitarti su banku, padaryti tai galima nuotolini būdu.

Didesnio papildomo emigrantų susidomėjimo nepastebime – klientai būsto paskolų sąlygomis domisi panašiai kaip ir anksčiau“, – sakė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Kiekvieną prašymą svarsto individualiai

„Swedbank“ atstovo spaudai Sauliaus Abraškevičiaus atsakymas buvo lakoniškas. Anot jo, kiekvieno gyventojo paskolos klausimą bankas sprendžia atskirai.

REKLAMA
REKLAMA

„Svarbu pabrėžti, kad finansavimo sąlygos derinamos su kiekvienu klientu atskirai. Tai pasakytina ir apie gyventojus, kurie dirba užsienyje – vienos universalios taisyklės, kokiomis sąlygomis tokiems gyventojams būtų suteikiamos būsto paskolos, netaikome.

Svarstant kreditavimo klausimą, visada atidžiai vertiname asmeninę ar šeimos finansinę situaciją, pajamas ir jau turimus finansinius įsipareigojimus ir panašius veiksnius. Jei kreipiamasi dėl būsto paskolos, svarbus ir sukaupto pradinio įnašo dydis“, – komentavo banko atstovas.

Svarbiausias aspektas priimant finansavimo sprendimą yra pajamų tvarumas ateityje. Taip yra svarbu, koks yra kliento gaunamų pajamų ir įsiskolinimų santykis. Pagal galiojančius atsakingo skolinimo nuostatus, finansinių įsipareigojimų įmokos per mėnesį negali sudaryti daugiau nei 40 proc. kliento ar namų ūkio mėnesio pajamų sumos“, – aiškino S. Abraškevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bankai patys sprendžia dėl paskolos suteikimo

Lietuvos banko Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji teisininkė Justina Tarasevičienė teigė, kad Lietuvoje būsto kredito teikimą reguliuoja Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas ir Atsakingojo skolinimo nuostatai.

„Juose yra numatyti minimalūs kreditingumo reikalavimai – turėti ne mažesnį nei 15 proc. dydžio pradinį įnašą (jei tai antrasis būstas – ne mažesnį nei 30 proc. pradinį įnašą), įsipareigojimų ir pajamų santykis negali viršyti 40 proc., taip pat vertinamas bent pastarųjų 6 mėn. pajamų tvarumas“, – aiškino Lietuvos banko teisininkė.

Anot jos, kredito davėjai turi teisę taikyti ir griežtesnius reikalavimus ir priimti sprendimą dėl būsto kredito suteikimo ar nesuteikimo, tačiau įstatymuose nėra jokių apribojimų dėl asmens darbovietės vietos.

REKLAMA

„Teisės aktai nereguliuoja, kokius konkrečiai dokumentus turi pateikti vartotojas, norintis gauti kreditą, todėl tai priklauso nuo kiekvieno kredito davėjo. Kredito davėjas taip pat gali reikalauti įvairių dokumentų, priklausomai nuo gaunamų pajamų pobūdžio ir kitų aplinkybių. Dėl konkrečių dokumentų ir tvarkos, siūlytume pasiteirauti pačių kredito davėjų“, – komentavo J. Tarasevičienė.

Anot jos, jei pajamos gaunamos ne eurais, tokiu atveju asmens kreditas būtų laikomas kreditu užsienio valiuta.

„Pagal įstatymo nuostatas tais atvejais, kai vartotojas gauna pajamas kita valiuta nei ketinamo imti kredito valiuta, pavyzdžiui, pajamos gaunamos Norvegijos kronomis arba svarais, o kreditas imamas eurai, yra laikoma, kad sudaroma kredito užsienio valiuta sutartis, t. y. imamas kreditas užsienio valiuta.

REKLAMA

Teisės aktai leidžia teikti kreditą užsienio valiuta, tačiau kiekvienas kredito davėjas turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar jis teiks tokią paslaugą“, – pastebėjo J. Tarasevičienė.

Daugiau imigravo užsieniečių ir grįžo Lietuvos Respublikos piliečių

2020 m. į Lietuvą imigravo 43,1 tūkst. žmonių – 3 tūkst. (7,5 proc.) daugiau nei 2019 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 14,3 (2019 m.) iki 15,4 (2020 m.).

2020 m. į Lietuvą grįžo gyventi 20,8 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, tai 0,4 tūkst. (2 proc.) daugiau negu 2019 m. Jie 2020 m. sudarė beveik pusę (48,3 proc.) visų imigrantų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų