Tačiau jei Vyriausybė nesiimtų taikyti nuolaidų, verslas, tikėtina, didins bilietų kainas ar net atsisakys kai kurių tarpmiestinių krypčių.
Bendrovės „Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas sako, kad pirmiausia būtų išlaikyta socialinė lygybė – žmonės lengviau pasiektų vietoves, kur nevažiuoja traukiniai.
„Kita vertus, tai būtų parama ne tik gyventojams, bet ir mes galėtumėme sulaukti šiokio tokio didesnio srauto žmonių, kurie naudotųsi viešuoju transportu, – BNS sakė L. Skardžiukas. – Jeigu Vyriausybė priimtų šią nuolaidą, aš manau, kad būtų vienu šūviu du zuikiai nušauti.“
Tarpmiestiniai vežėjai apie žadamą nuolaidą bilietams: sprendimas pagyvintų rinką
Bendrovės „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ („Toks“) verslo plėtros vadovas Jonas Kučinskas taip pat sako, kad bilietų kainų sumažinimas būtų didelis pokytis, galintis pagyvinti rinką ir palengvinti padėtį tiek vežėjams, tiek gyventojams.
Tačiau jis pažymi, kad nesubalansuota subsidijų tvarka gali iškraipyti rinką ir sukurti sąlygas nesąžiningai konkurencijai.
„Latvija jau ne vienerius metus subsidijuoja tarpmiestinius maršrutus, per metus tam skirdama daugiau nei 50 mln. eurų. Nepaisant to, vežėjai skundžiasi nelygiaverte konkurencija ir grasina bankrotais“, – komentare BNS teigė J. Kučinskas.
Kaip rašė BNS, balandį ir gegužę vietinio susisiekimo kelionėms traukiniais buvo taikoma 50 proc. nuolaida, tačiau vežėjai autobusais jos nesulaukė .
Pasak J. Kučinsko, Vyriausybei pavasarį papildomai subsidijavus geležinkelius buvo suardytas nusistovėjęs rinkos balansas.
„Nuolaidų traukinio bilietams projekto pasekmes vežėjai autobusais jaučia iki šiol, todėl kelia nerimą Vyriausybės svarstymai subsidijas geležinkeliams skirti nedelsiant, o vežėjams autobusais – tik nuo lapkričio. Mėnuo yra pakankamai ilgas laiko tarpas trapiai rinkos pusiausvyrai sugriauti“, – teigė „Toks“ verslo plėtros vadovas.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas BNS teigė, kad dabar tarpmiestiniams autobusams svarstoma nuolaida įsigaliotų vėliau nei traukiniams, nes tam dar reikėtų Seime priimti Transporto lengvatų įstatymo pataisas. Anot jo, lengvata kelionėms traukiniais galėtų įsigalioti nuo spalio, o autobusais – nuo lapkričio.
Prognozuoja 10–15 proc. keleivių srauto augimą
Pasak „Kautros“ vadovo, smarkiai pabrangus degalams, bendrovė jau fiksuoja 5–6 proc. išaugusį keleivių srautą, tačiau tai nekompensuoja įmonės nuostolių.
„Per vasarą irgi stengiamės nedidinti keleiviams kainų tikėdamiesi, kad daugelis persės iš lengvųjų automobilių į autobusus. Srautą turime kokiais 5–6 proc. didesnį (...), bet vien per šiuos metus kuras brango apie 62 proc., tai kaštų eilutė yra tiek išaugusi, kad kiek padidėjęs žmonių srautas to nekompensuoja“, – BNS aiškino L. Skardžiukas.
Jo teigimu, norint kompensuoti nuostolius dėl išaugusių kuro kainų, reikia dukart didesnio keleivių srauto.
Anot „Toks“ verslo plėtros vadovo J. Kučinsko, sunku tiksliai prognozuoti galimą nuolaidos poveikį šiam srautui, tačiau tikimasi bent 10–15 proc. augimo.
„Jei ta pati kompensacija bus taikoma ir geležinkeliams, ir autobusams, didėjančio srauto efektas gali būti nežymus ir labiau pasireikšti tuose maršrutuose, kuriuose nėra konkurencijos su traukiniais. Mes prognozuotume nuosaikesnį keleivių srauto augimą 10–15 proc. ribose“, – teigė J. Kučinskas.
Pasak jo, ar toks keleivių srauto augimas padengtų degalų kainų augimą, priklausys nuo to, kiek dar brangs degalai: „Tačiau šiuo atveju svarbus ir socialinis efektas, nes būtų kompensuojami bilietai maršrutuose, jungiančiuose regionų miestus ir miestelius. Jų gyventojams tai būtų labai svari paskata naudotis viešuoju transportu.“
J. Kučinsko teigimu, tikimasi, kad kompensacijos būtų suplanuotos bent pusmečiui.
Pavasarį dėl laikinai sumažintų traukinių bilietų kainų gerokai sumenkus autobusų keleivių srautui bei išaugus vežėjų kaštams, pastarieji siūlė sumažinti šio kuro akcizą jų įmonėms. Lietuvos keleivių vežimo asociacija prašė subsidijuoti keliones autobusais bei jas atpiginti tiek pat, kiek ir traukinių.
„Tuo metu didelis keleivių srautas nuo mūsų nuėjo, todėl mūsų situacija dar pablogėjo, nes ne tik pabrango kaštai, bet ir srautas žmonių buvo nuimtas“, – sakė „Kautros“ vadovas L. Skardžiukas.
Svarstoma kelti bilietų kainas, atsisakyti kai kurių krypčių
„Kautros“ vadovas sako, kad valstybės pagalbos nesulaukęs verslas neturės kitos išeities, kaip tik didinti kelionių kainas: „Kito kelio nėra (...). Kad darbas nenutrūktų, svarstome dalinę kainų peržiūrą.“
Be to, pasak jo, kritiniu atveju gali būti nutraukiami maršrutai iš Vilniaus ir Kauno į Lazdijus, Joniškį, Biržus, Rokiškį ar kitomis kryptimis, kur keliauja mažiau žmonių.
„Tai verčia mus svarstyti, ar beišlaikysime tuos maršrutus ir tinklą. Jeigu padidiname kainas, išvis nukrenta srautas, o praktiškai jau ir dabar daugiau nei pusė maršrutų nuostolingų yra. Tiesiog būtų svarstoma nutraukti kryptis, – BNS teigė L. Skardžiukas. – Toks domino efektas yra ir grandininė reakcija negatyvių sprendimų, vėl žmonės perlips į automobilius ir visuomeninio transporto funkcija susilpnės, o atstatyti ją yra be galo sunku.“
Pasak jo, dar skaičiuojama, kiek būtų patirta nuostolių atsisakius kai kurių maršrutų ir ar tai būtų efektyvus sprendimas: „Lazda visada turi du galus.“
Savo ruožtu „Toks“ atstovas J. Kučinskas sako, kad bilietų kainų įmonė kol kas nedidina, o didesnes sąnaudas kompensuoja pelno sąskaita.
„Jeigu situacija tęstųsi ir nebūtų imtasi papildomų veiksmų, kainas turėtumėme kelti 15–20 proc. Sprendimui įtaką daro ir augančios kitos išlaidos – darbuotojų atlyginimų sąnaudos, draudimai, padidintas kelių mokestis viešajam transportui, augančios palūkanų normos ir padidėjusios stočių sąnaudos“, – teigė J. Kučinskas.
