Berlyne sausio 15–24 dienomis vykstanti „Žalioji savaitė“ – didžiausia pasaulyje vartotojams skirta žemės ūkio, maisto ir sodininkystės paroda – mini 75-erių metų jubiliejų.
Šaltojo karo metais „Žalioji savaitė“ buvo rengiama tuometiniame Vakarų Berlyne. Jos nesugebėjo nutraukti net sovietų armijos blokada 1948 metais. Kad aprūpintų „Žaliąją savaitę“ viskuo, ko reikia, pirmąją parodos dieną per 24 valandas į Vakarų Berlyną skrido 250 britų ir 357 amerikiečių lėktuvai. Vokietijos sostinės vizitine kortele vadinamas renginys per daugiau kaip pusę amžiaus iš kuklaus vokiečių ūkininkų susibūrimo išaugo į didžiausią pasaulyje maisto vartotojų šou.Tikimasi, kad šiemet per 10 dienų parodą aplankys apie 400 tūkst. lankytojų.
Žali apsiaustai
Berlyno parodų centre rengiama „Žalioji savaitė“ traukia lankytojus iš Vokietijos ir viso pasaulio nepaaiškinama jėga. Nuo 1926 metų, kai įvyko pirmą kartą, ją jau aplankė 30 mln. žmonių. Sakoma, kad „Žalioji savaitė“ yra Berlyno fi rminis ženklas, žinomiausias šiame mieste organizuojamas renginys. Trumpam jį populiarumu buvo užgožęs nebent Berlyno meilės paradas, dėl konflikto tarp rengėjų ir miesto valdžios nutrauktas prieš trejus metus.
Per savo ilgą istoriją „Žalioji savaitė“ regėjo keisčiausių dalykų. 1930-aisiais joje rodyta to meto sensacija – kiaušinių saugojimo įrenginys, kuriame šaldant, vėdinant ir įvairiai sukinėjant 5 tūkst. kiaušinių buvo galima laikyti ištisus metus. Gamintojų nuomone, naujoji mašina turėjo tapti eksporto lyderiu. Tačiau nieko neišėjo. Suvokta, kad nėra vištos, kuri dėtų kiaušinius tik kartą per metus. Be to, po metų parodoje apsilankę svečiai nenorėjo valgyti omleto iš metų senumo kiaušinių.
Šią linksmą istoriją jubiliejaus proga prisiminė parodą rengiančios bend rovės „Messe Berlin“ vadovas Raimundas Chošas.
Iš pradžių „Žalioji savaitė“ buvo Vokietijos žemės ūkio darbuotojų susitikimo vieta. Apsirengę žaliais apsiaustais jie atvykdavo į Berlyną pasikalbėti savo profesiniais klausimais. Dėl šių apsiaustų vienas vokiečių žurnalistas pavadino renginį „žaliąja savaite“ ir terminas prigijo.
Dabar į ją vyksta atstovai iš viso pasaulio. Vien per ketverius pastaruosius metus parodoje žemės ūkį ir maisto produktus pristatė 120 šalių. Nuo 1991 metų „Žaliojoje savaitėje“ su pertraukomis dalyvauja ir Lietuva. „Žalioji savaitė“ išsiskiria trimis dalykais: teigiamu požiūriu į gyvenimą, pastovumu ir nepriklausomybe nuo krizių“, – taip renginį apibūdino „Messe Berlin“ vadovas. Šiemet jame dalyvauja 1600 dalyvių iš 56 šalių, savo gaminius eksponuojančių 115 tūkst. kv. m teritorijoje.
Papročiai pasikeitė
Parodą atidaręs Berlyno meras Klausas Voveraitas „Žaliojoje savaitėje“ lankydavosi dar vaikystėje. „Aš jau kokius 50 metų esu šios parodos liudininkas. Kai buvau vaikas, daugelį gaminių parodoje buvo galima ragauti nemokamai. Dėl jų stovėdavome eilėse, o iš namų atsineštus sumuštinius išmesdavome į šiukšliadėžes. Beje, tai išskirtinė berlyniečių savybė – stovėti eilėse, jei ką nors duoda dykai“, – juokavo Berlyno meras.
Nuo K.Voveraito laikų daug kas pasikeitė. Dabar parodos dalyviai vis mažiau vaišina ir stengiasi kuo daugiau ir brangiau parduoti. Jeigu sekasi,– kelia kainas. Štai ukrainiečiai šeštadienio rytą siūlė mažyčius sumuštinius su ikrais ir šlakeliu „vodkos“ už 1,5 euro, o pamatę, kad pirkimas „eina“, pakėlė kainą iki 3 eurų. Parodoje visi gaminiai nepigūs, beveik trigubai brangesni nei galėtum nusipirkti parduotuvėje. Bent taip tikina patys berlyniečiai. Tačiau didesnes kainas atperka galimybė vienoje vietoje įsigyti ar paragauti beveik viso pasaulio gaminių ir valgių.
Šiemet, galbūt dėl krizės, parodos lankytojus nacionaliniuose stenduose pasitiko mažiau menininkų. Anksčiau kiekviena šalis į „Žaliąją savaitę“ atsiveždavo būrį artistų, kurie linksmindavo svečius puikiomis programomis. Šiais metais daugelyje stendų tvyrojo tik žmonių šurmulys ar iš garsiakalbių sklindantys muzikos įrašai.
O Lietuva, kaip ir ankstesniais metais, svečius linksmino kukliai, bet laikydamasi tradicijų. Trys „Sutaro“ vyrai laikinai įrengtoje „Bernelių užeigoje“ lietuviškus valgius ragaujančių ir „Horno“ alumi užgeriančių svečių nuotaiką skaidrino XIX–XX amžiaus pradžios Lietuvos kaimo pasilinksminimų muzika. Įvairiais instrumentais grojantys „Sutaro“ vyrai tikino, kad vokiečių lankytojams mūsų maršai, polkos ir romansai patinka, tad jie ne tik ploja, bet kartais pakyla nuo stalų ir čia pat šoka.
Vengrijos virtuvė
„Vengrija šįvakar maitina pasaulį“, – išsprūdo žurnalistei Žolin van Vyk iš Pietų Afrikos Respublikos, iš balkono nužvelgusiai beveik 5 tūkst. žmonių minią Berlyno parodų centro Kongresų salėje. Po vengrų menininkų koncerto prasivėrus scenos užkulisiams prieš garbės svečių akis atsivėrė didžiulė erdvė, kurioje puikavosi nacionaliniais vengrų patiekalais ir gėrimais nukrauti stalai.
Vokiečiai moka valdyti dideles žmonių mases. Be jokios grūsties 5 tūkstančiai žmonių beveik per 15 minučių iš žiūrovų salės pakilo į sceną ir užpildė už jos esančią milžinišką salę. Vengrija šiemet parodoje dalyvauja kaip pagrindinė partnerė, jai suteiktos išskirtinės galimybės pristatyti parodos lankytojams ne tik savo žemės ūkį ir maisto gamybą, bet ir išskirtinius turizmo industrijos ir kultūros aspektus.
Šalis pasirinkta apgalvotai. Vokietija yra didžiausia Vengrijos žemės ūkio produktų rinka, joje parduodama 15 proc. šalies maisto produktų eksporto (iš viso jo vertė siekia 5,7 mlrd. eurų). „Žaliojoje savaitėje“ Vengrija dalyvauja nuo 1972 m.Vengrijos žemės ūkio ministras Juzefas Grafas gyrė savo šalies gaminius: „Vengrai niekada nebuvo tokie turtingi, kad galėtų nusipirkti įvairių chemikalų ar pesticidų, taigi mes ekologiškus produktus gaminome jau tada, kai šio termino niekas net nevartojo.“ Pristatydami savo produktus „Žaliojoje savaitėje“ vengrų gamintojai nuolat pabrėždavo, kad maisto gaminiai pasižymi ne tik geru skoniu, bet yra puikios kokybės, sveiki ir patikimi. „Valgykite, ragaukite! Norime ne tik supažindinti su mūsų kulinarija, bet jus ir visą pasaulį palepinti vengriškais patiekalais čia, Berlyne“, – ragino vengrų ministras.
Naudingi pokalbiai
Per pirmąsias dvi parodos dienas „Žaliojoje savaitėje“ aktyviai darbavosi mūsų žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, surengęs net 15 ofi cialių susitikimų. Ministras tikino, kad visi jie buvo svarbūs ir naudingi Lietuvai. Mūsų stendą pirmosiomis dienomis aplankė nemažai garbių svečių: Berlyno meras K.Voveraitas, Vokietijos maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos federalinė ministrė Ilse Aigner, Vokietijos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gerdas Zonlaitneris bei Vokietijos maisto pramonės asociacijos pirmininkas Jurginas Abrahamas ir kiti.
„Valstiečių laikraščiui“ K.Starkevičius sakė, kad Lietuva „Žaliojoje savaitėje“ dalyvavo turėdama du tikslus. „Pirmas – parodyti save: į Berlyną atvyko stambiausi mūsų pieno ir mėsos perdirbėjai – „Žemaitijos pienas“, „Aukštaitijos pienas“, „Rokiškio sūris“ bei „Agrovet“, „Krekenava“ ir „Biovela“. Be to, pristatėme mūsų tautodailę ir smulkųjį verslą. Antra, susitikome su mūsų senaisiais partneriais. Lietuva yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su šešiomis Vokietijos žemėmis. Su jų žemės ūkio ministrais šias sutartis peržiūrėjome, aptarėme, ką darysime ateityje“, – pasakojo ministras.
K.Starkevičius taip pat asmeniškai kvietė garbius svečius atvykti į balandžio 29 – gegužės 1 dienomis Vilniuje rengiamą lietuviškąją „žaliąją savaitę“ – 18-ą kartą organizuojamą didžiausią Baltijos šalyse tarptautinę žemės ūkio, maisto ir pakuočių pramonės parodą „AgroBalt“. „Kvietimai buvo jau anksčiau išsiųsti, bet dar kartą asmeniškai pakviečiau atvykti Vokietijos žemių bei kitų šalių ministrus ir žmones, kurie norėtų vystyti verslą Lietuvoje“, – sakė ministras.
Iš „Žaliosios savaitės“ parsivežta ir džiugių žinių. Rusijos pirmasis viceministras Viktoras Zubkovas K.Starkevičiui pranešė, kad nuo sausio 13 d. į Rusiją eksportuojamuose lietuviškuose pieno produktuose leidžiamas 10 mg/kg antibiotikų kiekis.
Langas į Europą
Viename „Žaliosios savaitės“ Rusijos stendų puikavosi 3–4 metrų aukščio caro Petro I skulptūra. Šalia jos sėdinčios stilizuotomis suknelėmis pasipuošusios rusaitės iš Rostovo prie Dono paaiškino idėją: Petras prakirto Rusijai langą į Europą, dabar nieko kirsti nebereikia – toks praviras langas esąs Berlyno „Žalioji savaitė“. Klausėme mūsų ministro, ar Lietuva panašiai suvokia šio svarbaus renginio prasmę. „Tarpukariu mes eksportavome maisto produktus į Vokietiją ir į Angliją. Galima sakyti, kad dabar „Žaliojoje savaitėje“ atnaujiname tuos ryšius. Šiuo metu į Vokietiją eksportuojame nemažai žemės ūkio, pieno ir mėsos produktų. Tačiau ji mums yra ne tik eksporto šalis, bet ir labai svarbi Europos Sąjungos partnerė formuojant bendrąją žemės ūkio politiką“, – sakė K.Starkevičius.
Lietuvos stende – kulinarinis paveldas
Mūsų šalies stende, išsidėsčiusiame 238 kv. m plote, kulinarinį paveldą šiemet pristatė 6 įmonės. Lankytojus jos viliojo rugine duona ir ragaišiais, rūkytomis ir vytintomis dešromis bei žvėriena, Europos neseniai oficialiai pripažintu skilandžiu, saldžiaisiais sūriais ir medumi.
Lietuviškoje smuklėje garavo karšti cepelinai, bulvių plokštainis, dešrelės su troškintais kopūstais, karka ir fi rminė baravykienė. Penktus metus „Žaliojoje savaitėje“ lankytojus vaišinančio restoranų tinklo „Bernelių užeiga“ direktorė Jolanta Kubolienė tikino, kad klientų netrūksta. Dažniausiai jie prašo cepelinų ir juodos duonos. Populiarus ir 2,5 euro kainuojantis „Horno“ alus, kurio per 10 parodos dienų lietuviai verslininkai paprastai parduoda 1,5–2 tonas.
Penktą kartą lietuvišką duoną ir šakočius į Berlyną veža ir bendrovės „Saimeta“ direktorė Vita Stankevičienė. Vokiečiams įsiminė ir tradiciniai lietuviškai sausainiai – grybukai. „Pernai parodoje nedalyvavome, tad šiemet keli lankytojai prisipažino specialiai ieškoję tų grybukų ir neradę. Dabar vėl atėjo jų nusipirkti“, – įspūdžiais dalijosi kepyklos savininkė.
Tautiniais drabužiais pasipuošusi berlynietė lietuviškos mokyklėlės mokytoja Rūta Zimerman parodos lankytojams dalijo lankstinukus apie Lietuvą. Dešimt metų Vokietijos sostinėje gyvenančiai Rūtai dažniausiai tenka pasakoti, kokie Lietuvoje orai, kaip į ją nuvažiuoti. „Kartais mūsų sostinę vokiečiai dar painioja su Ryga ir Talinu, bet dauguma žino Lietuvą, kai kurie žmonės specialiai čia užsuka, nes patys ar jų artimieji kilę iš mūsų šalies“, – su žavia šypsena veide kalbėjo lietuvaitė.
Tuo tarpu netoliese mėsos gaminiais prekiavusios bendrovės „Damsa“ pardavėjos skundėsi, kad prekiauti nesiseka. Vokiečius dar šiaip taip pavyksta įkalbėti nusipirkti į butelius išpilstyto „Vilkmergės“ alaus, tačiau į mūsų dešras ir kumpius jie net nežiūri. Turi pakankamai savų.
Ministrų susitikimas
Parodos metu Vokietija surengė 55 pasaulio šalių žemės ūkio ministrų forumą, kurio tema „Žemės ūkis ir klimato kaita – naujos koncepcijos politikoje ir ekonomikoje“. Susitikime paskelbti Jungtinių Tautų duomenys, kad šiandien nuo bado ir skurdo kenčia kas septintas pasaulio žmogus – beveik vienas milijardas. Daugiau kaip pusei pasaulio žemės ūkio gamintojų atstovaujančių šalių ministrai sutarė, kad suteikti šiems žmonėms maisto yra svarbiausias žemės ūkio gamintojų uždavinys, kad būtina iki 2050 metų padidinti ne tik svarbiausių maisto produktų – kviečių, ryžių, kukurūzų ir bulvių gamybą. Augant gerovei, didės ir pieno bei mėsos produktų poreikis. Ministrai pažymėjo, kad badas yra ne tik socialinė, bet ir politinė problema, nes šalyse, kur trūksta maisto, dažniau kyla regioniniai kariniai konfliktai.
„Sutarėme, kad badaujančioms šalims reikia duoti meškerę, o žuvį tegul jos pačios gaudo, t.y. sieksime aprūpinti skurstančius kraštus geromis sėklomis, dalysimės technologijomis, mokysime ūkininkauti“, – pasakojo K.Starkevičius.
Ministras priminė, kad Lietuva taip pat nelieka nuošalyje nuo pasaulio problemų. Ji irgi yra šalis donorė, kiekvienais metais Jungtinių Tautų programai, kuria remiamos neturtingos šalys, skirianti 500 tūkst. litų. Tuo tarpu Vokietijos žemės ūkio ministrė I.Aigner ragino susimąstyti, atsakingiau elgtis ir turtingų Vakarų šalių vartotojus: galbūt pirkti mažiau, kad nereikėtų produktų išmesti, nes jie pūdami taip pat prisideda prie klimato atšilimo.
Beje, jos pasirodymas „Žaliojoje savaitėje“ sukėlė nedidelį incidentą, apie kurį rytojaus dieną pranešė visos Vokietijos žinių tarnybos. Ministrei atvykus į parodos atidarymą, organizacijos „Green Peace“ aktyvistai jai po kojomis pažėrė maišą genetiškai modifikuotų bulvių.
Forume paskelbtos mokslininkų prognozės, kad iki 2050 metų pasaulyje dėl klimato kaitos gali pradėti trūkti vandens. Tačiau Lietuvai šios prognozės palankios, nes mūsų šalis tuo metu kaip tik pateks į palankią zoną, ypač tinkamą grūdinėms kultūroms auginti.
