„Sektorius nepritaria mokesčiams, kurie diskriminuoja atskirą sektorių – bankų ar bet kokį kitą. Tokie mokestiniai pakeitimai griautų investuotojų pasitikėjimą valstybe, mažintų investicinės aplinkos stabilumą“, – Eltai komentavo E. Čipkutė.
Anot sektoriaus atstovės, bankai ir taip moka, jos manymu, diskriminacinius mokesčius, kadangi finansinės įstaigos nuo 2020 m. buvo įpareigotos mokėti didesnį nei standartinį pelno mokestį, o gynybos finansavimo tikslais turėjo mokėti solidarumo įnašą, kurio nuo kitų metų pradžios bus atsisakoma.
„Nuo kitų metų bankai mokės 22 proc. pelno mokestį, tuo metu kiti moka 17 proc. Kitas dalykas yra prieš keletą metų įvestas laikinasis solidarumo mokestis, pagal kurį bankai šiai diena jau yra sumokėję daugiau nei pusę milijardo eurų“, – teigė E. Čipkutė.
„Buvo labai aiškiai pasakyta, kad solidarumo mokestis yra laikina priemonė – jis turėtų nustoti galioti kitais metais. Investuotojų lūkestis yra, kad tie pažadai bus tęsiami ir kitų mokesčių nebus imamasi, nepriklausomai nuo to, ar keičiasi politinės jėgos“, – aiškino LBA prezidentė.
Ji pabrėžė, kad ilgalaikiams investuotojams, ypač finansų sektoriuje, reikia stabilumo. Tiesa, dabar svarstomi Vyriausybės planai, kaip sako E. Čipkutė, transliuoja visiškai priešingą žinutę.
„Toks kaitaliojimas, kuris vyksta dabar – svarstant pakeisti solidarumo įnašą kitu mokesčiu – jis nepadeda pritraukti naujų investuotojų, o noras vis tik yra, kad daugiau bankų ateitų į Lietuvą“, – tikina kredito įstaigų atstovė.
„Ar mes jį vadinsime solidarumo įnašu, ar finansinio stabilumo mokesčiu, kurį skaičiuosime nuo A, B ar C – esmė nesikeičia, nes tai yra papildomas mokestis kredito įstaigoms. Finansų sektorius prieš jį pasisako“, – pakartojo E. Čipkutė.
Tikina, kad mokestis nuo įsipareigojimų – jau taikomas
Pasak LBA prezidentės, mokestis nuo įsipareigojimų, apie kokį rašoma Vyriausybės programoje, jau yra taikomas – indėlių draudimo įmokos. Šios įmokos keliauja į fondą, kuris užtikrina kredito įstaigų stabilumą, jei jos susidurtų su krizinėmis situacijomis.
„Visos kredito įstaigos moka įmokas indėlių draudimo fondui. Jos mokamos nuo indėlių bazės. Būtent indėliai ir yra bankų įsipareigojimai, apie kuriuos rašoma Vyriausybės programoje“, – aiškina E. Čipkutė.
„Šios įmokos būtent ir yra skirtos tam finansiniam stabilumui, nes indėlių draudimo lėšos yra panaudojamos tada, kai kredito įstaiga susiduria su sunkumais – ypač, kai bankrutuoja“, – teigia ji.
LBA, sektoriaus vardu, kreipėsi į parlamentą
Nors bankų sektorius Vyriausybės programoje buvo paminėtas keletą kartų, dėl su jais susijusių planų valdantieji į rinkos dalyvius nesikreipė, sako E. Čipkutė. Tiesa, jos teigimu, LBA pati ėmėsi aktyvių žingsnių ir prašys susitikimų.
„Ketvirtadienį kreipėmės į Seimą raštu, išdėstėme savo argumentus ir pateikėme pastabas Vyriausybės programai. Tiesa, tikrai norėsime pakalbėti su premjere, politinėmis partijomis ir kitais Vyriausybės atstovais. Tikimės konstruktyvaus dialogo iš politikų“, – apibendrino organizacijos prezidentė.
ELTA primena, kad antradienį Seimui pristatytoje naujosios Vyriausybės programoje yra įrašytas punktas su siūlymu bankams taikyti finansinio stabilumo mokestį, kuris būtų skaičiuojamas nuo įsipareigojimų, bet neįvardijant, nuo kokių konkrečiai.
Seimo vicepirmininke paskirta „valstietė“ Aušra Norkienė Eltai sakė, jog būtent jos atstovaujama frakcija pasiūlė įtraukti tai į Vyriausybės programą, kadangi nuo 2026-ųjų pradžios finansų įstaigoms nebebus taikomas krašto apsaugai skirtas solidarumo įnašas. Šį mokestį Seimas įvedė 2023-ųjų gegužę, o pernai vasarą jį pratęsė vieneriems metams.
Paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas kol kas neišreiškė palaikymo finansinio stabilumo mokesčiui – politikas tikina, kad bankai jau moka padidintą pelno mokestį, o jų įsipareigojimai yra apmokestinti indėlių draudimo įmokomis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Gal ir piliečių neapdėti mokesčiais, bo sužlugdys jų pasitikėjimą valstybe.
Ir bankai galėtų iš indėlininkų nelupti mokesčių, nes ir indėlininkai jais nepasitikės.
