Nuo stichinių nelaimių bei gaisrų nuniokotus miškus atkuriant dalį lėšų jau galima skolintis ne tik iš kredito įstaigų, bet ir kitų fizinių ar juridinių asmenų.
Nuniokoti miškai ir jų atkūrimas finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“.
Pasak Karolio Gineikos, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Investicinių ir kompensacinių kaimo plėtros priemonių koordinavimo skyriaus vyr. specialisto, tai tik vienas iš neseniai padaryti šioje srityje pakeitimų. Kita naujiena yra ta, jog nepanaudojus visų projektui skirtų pinigų (pavyzdžiui, dėl sumažėjusių prekių ar paslaugų kainų) galima papildyti projektą naujomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, neviršijant projektui skirtos paramos sumos. Atkuriant mišką išlaidos patirtos turi būti ne anksčiau nei 2007 m. rugsėjo 19 d., arba ne anksčiau kaip prieš 2 metus.
Kokiems miškams atkurti skirta ši priemonė?
Kreipiantis paramos pagal priemonės pirmą veiklos sritį paramos gavėjais gali būti privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai, pagal antrąją veiklos sritį - juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatyta tvarka įgyvendinantys bendrąją valstybinę miškų priešgaisrinės apsaugos sistemą visų nuosavybės formų miškuose.
Pagal priemonės pirmąją veiklos sritį lėšos skiriamos parengti projektą atkurti stichinių nelaimių ar gaisrų pažeistiems miškams. Taip pat priemonės lėšomis padengiamos stichinių nelaimių ar gaisrų pažeistų miško plotų (įskaitant plotus, kuriems apželdinti suteikta EB parama) atkūrimo išlaidos. Tai gali būti ploto sutvarkymas ir išvalymas, miško sodmenys, sodmenų transportavimas, dirvos paruošimas, sodinimas, žuvusių želdinių atsodinimas ir želdinių apsaugos priemonės. Lėšos skiriamos ir miško priešgaisrinių priemonių išlaidoms – įrengti priešgaisrinius barjerus, mineralizuotas bei lapuočių medžių rūšių juostas, tas priemones atnaujinti ir prižiūrėti.
Pagal antrąją priemonės veiklos sritį lėšos skiriamos parengti miško priešgaisrinių veiksmų planą ar operatyvinį miško gaisrų gesinimo planą tam tikrai vietovei . Paramą galima gauti ir miško gaisrų prognozavimo bei stebėjimo priemonėms: gaisrų stebėjimo bokštams statyti, įrengti, rekonstruoti, miško gaisrų stebėjimo sistemoms, duomenų ir telekomunikacinių ryšių sistemoms įsigyti bei įrengti. Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai taip pat finansuoja informacinių ženklų ir stendų įrengimą, padengia visuomenės švietimui skirtų leidinių ir vaizdo medžiagos priešgaisrine tematika rengimo ir sklaidos išlaidas. Finansuojami priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimo mechanizmai bei vandens paėmimo vietų, dirbtinių vandens saugyklų įrengimas.
Pernai gruodžio 3 d. buvo pakeistos priemonės įgyvendinimo taisyklės ir pagal dabartinę redakciją miško valda, kurios ūkinei veiklai vykdyti prašoma paramos, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise, bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise. Taip pat tas miškas gali būti nuo paramos sutarties pasirašymo ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui tik iš privačių asmenų nuomojamas, valdomas panaudos ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Anksčiau turėjo priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise.
Paramos išmokėjimas yra kompensacinio pobūdžio, t.y., pareiškėjas įvykdo projektą ar jo dalį savo lėšomis, o po to Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikia mokėjimo prašymą ir jam kompensuojamos patirtos išlaidos - pagal nustatytą priemonei paramos intensyvumą. Kompensuojama 80 proc. išlaidų, o maksimali paramos suma vienam projektui yra 345 280 Lt pagal pirmąją priemonės veiklos sritį ir 1 381 120 Lt pagal antrąją priemonės veiklos sritį.
Mindaugas Linkaitis
