Prastėjant žinioms apie pasaulio ekonomiką lietuviai skuba saugoti pinigus ir augina indėlius bankuose: šiemet šalies bankuose lietuvių laikomų santaupų skaičius indėliais buvo rekordinis – daugiau nei 26 mlrd. litų. Tačiau ne visi kalbinami ekspertai indėlį banke įvardija kaip saugiausią investiciją.
Investuotojo ir UAB „Investiciniai sprendimai“ direktoriaus Petro Šlekio nuomone, neaišku, ar lietuvių pamėgtas būdas pinigus laikyti indėliais visais atvejais yra saugiausias: nors bankuose laikomi indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdrausti, nutikus juodžiausiam scenarijui ir bankrutavus bankui, pašnekovo nuomone, gali prireikti kelių dešimčių milijardų litų, o Indėlių draudimo fonde esą yra tik kiek daugiau negu milijardas.
P. Šlekys kaip alternatyvą bankuose laikomiems indeliams nurodo Europos valstybių vyriausybių obligacijas: „Žmonės deda indėlius į bankus, nes nori juos esant reikalui greitai išsiimti, tačiau, kaip rodo patirtis, dažnai tie indėliai bankuose praguli ne vienus metus. Geriau būtų pasiryžti ir juos iškart ilgesniam laikui investuoti į Europos vyriausybių obligacijas – tokiu atveju būtų gaunamos didesnės palūkanos.“ P. Šlekio nuomone, geriau negu į banką yra investuoti į Lietuvos valstybės vertybinius popierius – ten esanti mažesnė rizika.
Svarbiausia – patirtis
Kaip patikimiausią investiciją į Lietuvos vyriausybės vertybinius popierius įvardijo ir „Orion Securities“ finansų makleris Dalius Gerulaitis. Pasak pašnekovo, kalbant apie investicijų saugumą svarbiausia atsižvelgti į investuotojo patirtį: „Viskas priklauso nuo investuotojo profesionalumo ir to, kiek jis gali leisti sau rizikuoti. Jeigu kalbėtume apie nepatyrusius investuotojus, tuomet pati saugiausia investicija yra Lietuvos vyriausybės obligacijos. Už jas per metus galima tikėtis gauti 1,5–2,5 proc. realios grąžos. Kitos valstybės už savo obligacijas moka daugiau, bet lietuviams saugiau būtų investuoti į savo vyriausybės obligacijas, nes jos geriausiai pažįstamos.
Antroje eilėje pagal saugumą yra indėlis banke. Bankai šiuo metu moka apie 3–4 proc. metinių palūkanų. Jos yra mažesnės negu infliacija, todėl uždirbti pinigų nepavyks, bet pavyks juos bent minimaliai išlaikyti.“
Pasak D. Gerulaičio, jeigu investuotojas visiškai neturi patirties, nesaugu pinigus dėti net ir į investicinius fondus, nes fondai investuoja į atskiras rinkas, o rinkose dideli pokyčiai gali įvykti ir per labai trumpą laikotarpį.
Kaip saugią investiciją „Orion securities“ finansų makleris taip pat įvardijo ir stiprių pasaulinio lygio įmonių dividendines akcijas. Jeigu akcijų vertė krinta, už jas gaunami dividendai iš dalies kompensuoja akcijų nuosmukį. Taip pat saugi investicija esą yra Vakarų bankų pinigų rinkų fondai, tačiau ten pelningumas yra mažas – vos keletas procentų.
D. Gerulaitis taip pat pabrėžė, kad terminuotas indėlis banke ar investavimas pas finansų tarpininką yra blogiausias būdas laikyti pinigus mažas pajamas gaunantiems žmonėms, nes pinigų laikymo sąnaudos dažnai būna didesnės negu gaunamas pelnas: „Sąskaitos atsidarymas pas finansų tarpininką, pinigų pervedimai, komisinis sandorio mokestis, ketvirtiniai finansinio portfelio saugojimo išlaidos – visa tai mažina ir taip mažą obligacijos pajamingumą ir tam reikia išprusimo. Pavyzdžiui, jei žmogus perka vieną vyriausybės obligaciją, kurios kaina yra 1 000 eurų, finansų tarpininkai gali imti 20 eurų mokestį, o jis iškart „suvalgo“ beveik visą galimą uždarbį.“ Pasak D. Gerulaičio, investuoti į vertybinius popierius galima būtų turint atsidėjus bent 6 mėnesių atlyginimą.
Renkasi obligacijas
Pasak „Finastos“ Gerovės valdymo departamento direktorės Dovilės Grigienės, šiuo metu investuotojai dažnai renkasi patikimų valstybių ir įmonių obligacijas: „Vis dar populiarus ir vienas saugiausių investavimo būdų – investicijos į mažą biudžeto deficitą turinčių šalių vyriausybių obligacijas. Kaip saugias investicijas galima būtų išskirti ir patikimų įmonių obligacijas. Saugiausia investuoti į sektorius, kurie esant sunkiai ekonominei būklei išlieka stabilūs, – tai energetikos, telekomunikacijų, komunalinių paslaugų ar maisto pramonės sektoriai.“
Pasak D. Grigienės, sunkmečiu investuotojai naudoja ir valiutų riziką ribojančias strategijas, kaip valiutų išskaidymą. Esą vienas iš būdų saugiai investuoti yra įtraukti priemones, denominuotas skirtingomis ir saugiomis valiutomis, tokias kaip Norvegijos krona.
„Kaip saugias investicijas galima paminėti ir hibridines priemones, kai akcijų augimas koordinuojamas su ateities sandoriais arba obligacijos – su akcijomis. Populiarėja investavimas į nekilnojamąjį turtą (NT) ir auksą, tačiau tuo užsiima labiau patyrę investuotojai“, – pasakojo „Finastos“ atstovė.
Pašnekovė kaip saugų kapitalo įdėjimo būdą taip pat įvardijo pinigų rinkos fondus, kurie padeda skaidyti banko riziką ir tuo esą yra pranašesni už indėlį banke. Tačiau, pasak D. Grigienės, tai jau yra vertybinis popierius, kuriam galioja vertybinių popierių apmokestinimo režimas.
Augimas tęsis
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės nuomone, norint nuspręsti, kur optimalu ir saugiausia laikyti santaupas, prieš taupant svarbu sau atsakyti į klausimą, kam jos skirtos: „Galima kalbėti apie įvairias investicijas – į meną ir į auksą, bet jei santaupos yra rezervas juodai dienai, tokios investicijos nėra tinkamos, nes pinigų iš šių investicijų greitai atsiimti nepavyktų. Jei norima taupyti juodai dienai, geriausias pinigų laikymo būdas yra senas geras lietuvių pamėgtas indėlis.
Jei kalbama apie ilgalaikes investicijas, galima galvoti ir apie kitus taupymo būdus. Tačiau neaišku, ar ten investicijos atsipirks labiau, – jei pažiūrėsime kad ir į minimalios rizikos pensijų kaupimo fondus, pamatysime, kad jie šiuo metu nieko neuždirba.“
Pasak O. Bložienės, paplitęs posakis, kad geriausia investicija yra NT, nėra teisingas – kartais įgytas NT gali tapti pinigų valgymo mašina.
Pašnekovės nuomone, panašu, kad dabar matomas indėlių augimas bankuose tęsis – dėl pablogėjusių pasaulio ir Lietuvos ekonomikos prognozių žmonės vis daugiau taupo.
Reikia likvidumo
SEB Šeimos ir finansų ekspertė Julita Varanauskienė pabrėžė, kad vienas svarbiausių rodiklių renkantis, kur dėti pinigus sunkmečiu, – likvidumas, kad esant būtinybei pinigus galima būtų greitai ir nenuostolingai išgryninti. Jei žmogui svarbu greitai atgauti pinigus, tokiu atveju indėlis esą yra tinkamiausia priemonė.
Pasak J. Varanauskienės, sunkmečiu patartina investuoti periodiškai: „Nuolat svyruojant kainoms rinkose mažiau rizikinga yra dažniau investuoti mažesnes sumas, o ne didelę sumą vienu metu.
Turto klasių charakteristikos lieka tos pačios – akcijos rizikingesnės, tačiau pelningesnės negu obligacijos, o žaliavų kaina svyruoja labiau negu akcijų.“
Krizės nepajuto
„Man ekonominė krizė neįvyko, – investavimo patirtimi dalijosi finansų makleris Algimantas Variakojis. – Prieš sunkmetį savo pinigus buvau investavęs į NT. Pamačiau, kad NT rinkos pajamingumas buvo mažas, ir investavau kitur. Visi klausinėjo, kaip nuspėjau, kad NT kainos kris. Nenuspėjau – tiesiog stebėjau rinką.“ Pasak A. Variakojo, geriausias būdas užtikrinti pinigų saugumą – nuolat stebėti savo investicijas ir bent kas keletą savaičių peržiūrėti savo finansų portfelį.
Pašnekovo nuomone, yra daug pelningesnių už bankus pinigų laikymo vietų. Kaip galimas saugias alternatyvas indėliams bankuose A. Variakojis įvardijo – investicijas į komunalinių paslaugų sektorių, Europos valstybių obligacijas, auksą ar žaliavas.
Paulius GRINKEVIČIUS
Taip pat skaitykite:
Bankas „Snoras“ nacionalizuotas, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą
Prie „Snoro“ filialų nusidriekė žmonių eilės, indėlių išdavimas sustabdytas
LB vadovas: „Snorui“ jau ketvirtadienį būtų pritrūkę lėšų
