Penktadienį portalas LRT skelbia, kad tokiam siūlymui nepritaria maždaug kas trečias šalies gyventojas, o labiausiai trumpesne darbo savaite džiaugtųsi jaunimas.
Keturioms darbo dienoms kiek labiau pritaria moterys (54 proc.) nei vyrai (48 proc.), jaunimas iki 30 metų (67 proc.) bei 30–49 metų žmonės (57 proc.).
Taip pat labiau pritaria respondentai su aukštuoju išsilavinimu (60 proc.) bei su didžiausiomis (per 1 800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį – (56 proc.), besimokantis jaunimas (68 proc.), vadovai (65 proc.) bei bedarbiai ir namų šeimininkės (63 proc.).
Vieni idėją palaiko, kiti mato trūkumų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad keturių darbo dienų savaitė greičiausiai bus artima ateitis.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis įsitikinęs, kad tokia diskusija labiau teorinė, o žmonės turėtų apsispręsti, ar sutiktų paslaugas, kurias gauna pagal penkių darbo dienų savaitę, gauti keturias dienas.
Vilniaus šilumos tinklų Žmonių ir kultūros komandos vadovė Dalia Vitkuvienė teigė, kad tokį darbo modelį taikant trejus metus, efektyvumas padidėjo 23 proc., yra mažesnis sergamumas, nes turint laisvą dieną, darbuotojai keliauja pas gydytojus, išnaudoja šią dieną sveikatinimuisi. .
Tyrimą LRT užsakymu lapkričio 16–27 dienomis atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“, jo metu apklausta 1018 suaugusių Lietuvos gyventojų.
