Mažiausiai nerimą jaučia Lietuvos gyventojai – 7 proc. apklaustųjų teigė jaučiantys didelį nerimą, dar 43 proc. – nerimauja šiek tiek ir mato galimą neigiamą poveikį. Tuo metu Latvijoje 9 proc. jaučia didelį nerimą, o 47 proc. nerimauja dėl tarifų kiek mažiau. O Estijoje – atitinkamai 12 ir 46 proc.
„Kalbant apie Baltijos regioną, dėl tarifų poveikio labiausiai sunerimę Estijos vartotojai, o mažiausiai – Lietuvos. Šie rezultatai sutampa ir su bendru ekonomikos lygiu Baltijos regione – Lietuvos ekonomika šiuo metu yra lyderiaujanti, tuo metu, kai Estijos ekonomika lieka silpniausia tarp Baltijos šalių“, – pranešime cituojamas „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ekonomisto teigimu, tarifų poveikis Baltijos šalims bus ribotas dėl dviejų priežasčių: regiono ekonomikose dominuoja smulkios ir vidutinės įmonės, kurioms pakanka ir euro zonos stagnacijos stabiliai veiklai, o nuo 2026 m. Vokietijos skatinamos investicijos į gynybą ir infrastruktūrą padės kompensuoti neigiamą tarifų įtaką.
Nepaisant galimų iššūkių, prognozuojamas visų trijų Baltijos šalių ekonominis augimas. „Citadele“ bankas numato, kad Lietuvos BVP turėtų didėti 2,5 proc., Estijos – 1,5 proc., Latvijos – 1,4 proc.
Taip pat skaičiuojama, kad darbo užmokestis Lietuvoje šiemet turėtų augti 7 proc., o kitais metais – 6,7 proc. Tuo metu Latvijoje atlyginimai augs atitinkamai 6 proc. ir 6,2 proc., o Estjoje – 5,3 proc. ir 5,6 proc.
Apklausą 2025 metų gegužę internetu atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!