Baltijos regiono ekonomikų atsigavimas vis akivaizdesnis ir šiemet šios tendencijos dar labiau sustiprės. Antrojo 2010-ųjų metų pusmečio rezultatai parodė, kad ekonomikų atsigavimas pernai buvo spartesnis nei tikėtasi. Pagrindinės priežastys – įspūdingi eksporto rezultatai ir teigiamas atsargų pokytis.
Vis tik vidutinio laikotarpio prognozių Baltijos šalims „Danske Bank“ analitikai iš esmės nepakeitė: 2011-2012 metais Lietuvos BVP turėtų didėti po 3,6 proc., Estijos – po 3,9 proc., Latvijos – 2,9 proc. šiemet ir 3,1 proc. kitais metais.
Vis tik tenka pabrėžti, jog, nepaisant teigiamų tendencijų, aukštesnius ekonomikos augimo tempus visos trys valstybės galės pasiekti tik augant į eksportą orientuotų sektorių pridėtinei vertei.
Eksporto augimo tempai iš esmės jau pasiekė prieškrizinį lygį. Kitaip tariant, be papildomų investicijų dviženklius augimo tempus išlaikyti bus sunku. Todėl akivaizdu, kad tvarios ekonomikos atsigavimo tendencijos priklausys nuo vidaus paklausos atsigavimo.
Šioje srityje matome ir papildomą riziką – spartėjanti infliacija, vis dar aukštas nedarbo lygis bei fiskalinės politikos iššūkiai gali apsunkinti vartojimo atsigavimo tendencijas. Vidaus investicijų augimas šiemet turėtų būti matuojamas dviženkliais skaičiais, tačiau tai iš esmės bus nulemta žemos bazės efekto.
Padėtis stabilizavosi ir bankų sektoriuje, tačiau apie dinamiškesnį namų ūkių kreditavimą kalbėti dar anksti – liberaliau kol kas kredituojamas tik valstybės sektorius.
Vertinant Baltijos šalių ekonomikas, didžiausi skirtumai matomi fiskalinės politikos srityje. Estija, taikiusi subalansuotas fiskalinės konsolidacijos priemones, net ir pasaulio ekonomikos nuosmukio sąlygomis išlaikė nedidelį biudžeto deficitą, kuris, preliminariais vertinimais, pernai sudarė 1 proc. BVP. Tuo tarpu Lietuva ir Latvija tvarkėsi kur kas prasčiau: abiejų valstybių biudžeto deficitas siekia apie 8 proc. BVP.
Šiemet pagrindiniai iššūkiai ekonomikos srityje visose trijose Baltijos valstybėse išliks tokie pat: aukštas nedarbo lygis bei didėjanti infliacija. Būtent šie veiksniai yra pagrindinė grėsmė, galinti apsunkinti vartojimo atsigavimą. Lietuvai ir Latvijai toliau teks įgyvendinti biudžeto deficito mažinimo politiką.
Skolų krizės grėsmė iš Europos dar nepasitraukė. Deficito mažinimas privalo išlikti prioritetiniu tikslu, nes tik stabili makroekonominė aplinka gali paskatinti kreditavimo atsigavimą bei spartesnį ekonomikos augimą. Tuo labiau, kad tiek Lietuva, tiek Latvija turi tikrai nemažą rezervą šioje srityje. Visų pirma – siekiant didesnio mokesčių sistemos efektyvumo, mažinant šešėlinės ekonomikos mastą.
