Pasak bendrovės, mažesnį dujų vartojimą lėmė pastaruoju metu sumažėjusios didžiausios trąšų gamybos įmonės regione – Jonavos azotinių trąšų gamyklos „Achema“ – veiklos apimtys.
Sausį–birželį per dujų sistemą buvo transportuota 16,5 TWh dujų (be tranzito į Karaliaučiaus sritį) – 23 proc. daugiau nei pernai (13,4 TWh).
Anot „Amber Grid“, didesnį dujų transportavimą lėmė šiemet veikianti visi infrastruktūra, kai tuo pačiu metu pernai keletą mėnesių neveikė Estijos ir Suomijos dujotiekis „Balticconnector“, o Klaipėdos SGD terminalas laikinai nedirbo dėl techninės priežiūros.
„Šį pusmetį per Lietuvos dujų perdavimo sistemą, pasinaudojant GIPL dujotiekiu, buvo transportuota 1 teravatvalandė dujų, skirtų Ukrainos poreikiams“, – pranešime teigė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu sausį–birželį į Europą buvo transportuota 1,6 TWh dujų – 53 proc. daugiau nei pernai, kai šia jungtimi Lenkijos kryptimi buvo perduota 1,1 TWh dujų.
GIPL dujotiekiu į Lietuvą per šį pusmetį buvo transportuota 0,4 TWh – 60 proc. mažiau nei pernai pirmą pusmetį, kai perduotų dujų kiekis taip pat sudarė 1 TWh.
Latvijos, Estijos ir Suomijos poreikiams per dujotiekių jungtį tarp Lietuvos ir Latvijos buvo perduota 6 TWh dujų – dukart daugiau nei pernai, kai dujų transportavimo į Baltijos šalis apimtys sudarė 2,9 TWh.
Per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą sausį–birželį buvo patiekta 87 proc. (14,3 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė 10 proc. (1,7 TWh).
Pirmą pusmetį iš biodujų gamintojų į dujų perdavimo sistemą buvo įleista 92 gigavatvalandės (GWh) biometano, arba 65 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai šis srautas sudarė 56 GWh.
Beveik dukart didesnį biodujų tinkle kiekį užtikrina jau veikiančios ir naujai prie perdavimo sistemos prijungtos biometano gamyklos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
