Pasaulio sąvartynus kasmet pasiekia milijonai tonų išmestų drabužių. Pasak aplinkosaugininkų, vien Lietuvoje surenkama dešimtys tūkstančių tonų tekstilės atliekų. Nesuyrančios medžiagos teršia aplinką lygiai taip, kaip bet kokia kita išmesta šiukšlė. Saikingo gyvenimo puoselėtojai teigia, kad labiausiai tokį vartotojiškumą skatina greitoji mada ir parduotuvės, drabužius siūlančios keisti pigiai ir dažnai – sulig kiekvienu pavasariu ar žiema.

Aplinkosaugininkė Viktorija demonstruoja drabužius iš, kaip pati vadina, „antro šanso spintos“. Įkurto socialinio verslo patalpose, moteris organizuoja dirbtuves, drabužių mainus ar prekybą. Viso to tikslas, pasak jos, gelbėti Žemę – prikelti tekstilės gaminius antram gyvenimui, mažinti jų kiekius sąvartynuose.

„Aprangos gamyba dvigubėjo nuo 2000-ųjų metų, o pats vartojimo laikas trumpėja. Yra tam tikros populiarios skaičiuoklės, kad kas sekundę į sąvartyną arba į deginimo įrenginius patenka po vieną sunkvežimį tekstilės atliekų“, – sako „Textale“ įkūrėja Viktorija Nausėdienė.

REKLAMA

Ir Lietuvoje žmonių suaukotos žaliavos yra prikeliamos naujam gyvenimui. Dalis tinka antriniam panaudojimui, kita dalis tampa medžiaga daugkartiniams maišeliams ar kitiems gaminiams.

„Jeigu jo mes negalim dėvėti, mes jį galim pasidaryti kaip dekoro detalę ar iškirpti užtrauktuką ir įsiųti į kitą, šiek tiek tik kūrybiškumo reikia“, – antrina „Textale“ savanorė Ingrida Juozulynaitė.

Rūšiuodamos dovanotą turtą moterys pastebi, kad vartotojiškumas visuomenėje auga. Vis dažniau į labdarą patenka vos vilkėti drabužiai dar net su etiketėmis.

Tvarumo puoselėtojai sako, kad būtent greitos mados drabužių parduotuvių vengimas padėtų stabdyti rimtą aplinkosaugos problemą. Esą vien Lietuvoje per metus sugeneruojame dešimtis tūkstančių tonų tekstilės atliekų.

Apie 15 000 tonų tekstilės atliekų kasmet vien Lietuvoje – tokią Aplinkos apsaugos agentūros statistiką patvirtina Aplinkos ministerija. Tai – tik oficialiai fiksuoti duomenys, o tikrasis išmestos tekstilės mastas, spėjama, dar didesnis.

Režisieriaus Andriu Morgano dokumentikoje „The true cost“ (liet. Tikra kaina) atskleidžiama, kad dėl brukamos ir greitai besikeičiančios drabužių mados kenčia ne tik gamta, bet ir žmonės. Vakarietiški greitosios mados tinklai naudojasi pigia darbo jėga, dažniausiai Kinijoje, Vietname, Bangladeše. Augant paklausai, iš darbuotojų reikalaujama dvigubai daugiau vos už tą patį dolerį per dieną.

Visgi vieni greitosios mados atstovų sako, kad tokie atvejai – pavieniai ir šie kaltinimai neteisingi. Jiems esą rūpi socialinė atsakomybė.

REKLAMA

„Bendradarbiaujame su vyriausybėmis vietos šalyse, siekdami, kad viskas vyktų taip, kaip turi vykti. Žinome, kad esame mados verslas, bet mums pirmoj vietoj yra žmonės, aplinkosauga“, – komentavo „H&M“ atstovė Virginija Butkutė.

Drabužiai prikeliami antram gyvenimui – lietuviams idėjų netrūksta

Drabužiai prikeliami antram gyvenimui – lietuviams idėjų netrūksta

Mados namų atstovė pasakoja, kad į jų parduotuves galima atnešti visų prekių ženklų nebereikalingą tekslilę. Jos teigimu, nuo 2013-ųjų vien Lietuvoje buvo surinkta 600 tonų tokių žaliavų.

„Visus drabužius peržiūri, rūšiuoja ir paskirsto į tris kategorijas. Drabužiai ir tekstilė, kurie yra tinkami pakartotiniam dėvėjimui, pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui“, – pasakojo ji.

Aplinkosaugininkės diplomą turinčios Viktorijos Nausėdienės šie argumentai neguodžia. Esą net jei dalimi atsibodusių drabužių ir pasirūpinama, jų gabenimui į perrinkimo punktus užsienyje vartojamas kuras bei transportas. O norintiems gyventi darniau su gamta esą visai nebūtina vilkėti tik dėvėtus drabužius.

„Rinkimės lietuvių kūrėjų darbus, kurie tikrai yra tos lėtos mados atstovai. Tokiu atveju tiek energija transportavimui bus sutaupyta, tiek ta poveikis aplinkai sumažintas“, – mano pašnekovė.

Viena tokių kūrėjų – Agnieta Jonikienė. Štai ji demonstruoja linines sukneles vaikams. Kartu su sutuoktiniu Dariumi kurianti menininkė idėją sugalvojo pamačiusi, kiek atraižų lieka pasiuvus sukneles. Mados namų įkūrėja teigia, kad jai svarbu kurti ne tik taupiai, bet ir iš kuo natūralesnių medžiagų.

REKLAMA

„Šioj pavasario kolekcijoje jau naudojom tik natūralius audinius. Didžioji kolekcijos dalis yra sudaryta būtent iš lino, kurį irgi mes įsigijome iš lietuvių gamintojų. Jis apdirbamas, dažomas Lietuvoje. Dėl to labai toks malonus ir šiltas tautiečių produktas“, – dėsto „Darnos“ įkūrėja Agnieta Jonikienė.

Be labdarų ir tvarumo puoselėjimo organizacijų, dar yra panaudotos tekstilės konteineriai. Vien Vilniuje jų – apie 200. Kaip teigia savivaldybė, čia surenkami drabužiai yra išrūšiuojami, vėliau parduodami antriniam naudojimui, tik visai sudėvėti galiausiai vežami į sąvartyną. Aplinkosaugininkų teigimu, tai geriau nei išmesti drabužius į buitinių atliekų konteinerius, tačiau didžiausia pagalba Žemei šioje vietoje būtų, kad vartotojiškumo psichozę keistų saikas.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Tragiškas gaisras Šilutėje – ugniagesiai vos privažiavo
DABAR RODOMA
Tragiškas gaisras Šilutėje – ugniagesiai vos privažiavo
DABAR RODOMA
Stano siunčia žinutę apie vėžį: įsiklausyti verta visiems
DABAR RODOMA
Kaunietis sėda į teisiamųjų suolą: kūdikį spardė ir mušė
DABAR RODOMA
Naujas ginklas kovoje su šešėliu: konfiskuoti turtą bus paprasčiau
DABAR RODOMA
Dobrovolskio nužudymo byloje – blogos žinios nuteistiesiems
DABAR RODOMA
Atnaujino 20 metų neremontuotą kambarį: palaukite, kol pamatysite, kaip
DABAR RODOMA
Netrukus šalies keliuose išdygs naujieji stacionarūs greičio matuokliai
DABAR RODOMA
Naglis atskleidė, kiek uždirba už vieną nuotrauką: suma privers išsižioti
DABAR RODOMA
Per šaltakraujišką apiplėšimą iš Vilniaus „Iki“ pagrobti beveik 17 tūkst. eurų
DABAR RODOMA
,,Raudonųjų velnių“ pasaka: pamatyk visus įvarčius į PSG vartus
REKLAMA
Tomas Žilinskas (nuotr. Fotodiena.lt)
 Buvęs vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas balandžio pradžioje paliks darbą valstybės valdomoje bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ ir pradės darbą Gedimino Žiemelio ...
Plauna indus (nuotr. 123rf.com)
Sumaištis, pažeminimas, gėda ir be galo gilus apmaudas – taip galima apibūdinti emocijas, užplūdusias indų plovėja viename uostamiesčio restorane dirbusią klaipėdietę Emiliją ...
Valstybinė mokesčių inspekcija (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
 Gyventojai nuo trečiadienio galės deklaruoti 2018-ųjų pajamas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) elektroninio deklaravimo sistemoje kovo 20-ąją turėtų pateikti ...
Turgus, D. Kuprijanovo nuotr.
Šiuo metu pats geriausias laikas pasimėgauti tikru vitaminų šaltiniu – puikiai išlaikytais lietuviškais obuoliais. Tie, kas jų neturi sandėliukuose, gali rasti Kėdainių ...
parduotuvėje (nuotr. Fotodiena/Arnas Strumila)  (nuotr. Fotodiena.lt)
Apsipirkti greitai, kokybiškai ir pigiai – kone kiekvieno pirkėjo svajonė. Dažniausiai įvairių akcijų ir nuolaidų metu mėgstamas prekes galima įsigyti mažesnėmis kainomis, o ...
REKLAMA

Top Video

Tragiškas gaisras Šilutėje – ugniagesiai vos privažiavo
DABAR RODOMA
Tragiškas gaisras Šilutėje – ugniagesiai vos privažiavo
DABAR RODOMA
Stano siunčia žinutę apie vėžį: įsiklausyti verta visiems
DABAR RODOMA
Kaunietis sėda į teisiamųjų suolą: kūdikį spardė ir mušė
DABAR RODOMA
Naujas ginklas kovoje su šešėliu: konfiskuoti turtą bus paprasčiau
DABAR RODOMA
Dobrovolskio nužudymo byloje – blogos žinios nuteistiesiems
DABAR RODOMA
Atnaujino 20 metų neremontuotą kambarį: palaukite, kol pamatysite, kaip
DABAR RODOMA
Netrukus šalies keliuose išdygs naujieji stacionarūs greičio matuokliai
DABAR RODOMA
Naglis atskleidė, kiek uždirba už vieną nuotrauką: suma privers išsižioti
DABAR RODOMA
Per šaltakraujišką apiplėšimą iš Vilniaus „Iki“ pagrobti beveik 17 tūkst. eurų
DABAR RODOMA
,,Raudonųjų velnių“ pasaka: pamatyk visus įvarčius į PSG vartus

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų