Pasaulio sąvartynus kasmet pasiekia milijonai tonų išmestų drabužių. Pasak aplinkosaugininkų, vien Lietuvoje surenkama dešimtys tūkstančių tonų tekstilės atliekų. Nesuyrančios medžiagos teršia aplinką lygiai taip, kaip bet kokia kita išmesta šiukšlė. Saikingo gyvenimo puoselėtojai teigia, kad labiausiai tokį vartotojiškumą skatina greitoji mada ir parduotuvės, drabužius siūlančios keisti pigiai ir dažnai – sulig kiekvienu pavasariu ar žiema.

Aplinkosaugininkė Viktorija demonstruoja drabužius iš, kaip pati vadina, „antro šanso spintos“. Įkurto socialinio verslo patalpose, moteris organizuoja dirbtuves, drabužių mainus ar prekybą. Viso to tikslas, pasak jos, gelbėti Žemę – prikelti tekstilės gaminius antram gyvenimui, mažinti jų kiekius sąvartynuose.

„Aprangos gamyba dvigubėjo nuo 2000-ųjų metų, o pats vartojimo laikas trumpėja. Yra tam tikros populiarios skaičiuoklės, kad kas sekundę į sąvartyną arba į deginimo įrenginius patenka po vieną sunkvežimį tekstilės atliekų“, – sako „Textale“ įkūrėja Viktorija Nausėdienė.

REKLAMA

Ir Lietuvoje žmonių suaukotos žaliavos yra prikeliamos naujam gyvenimui. Dalis tinka antriniam panaudojimui, kita dalis tampa medžiaga daugkartiniams maišeliams ar kitiems gaminiams.

„Jeigu jo mes negalim dėvėti, mes jį galim pasidaryti kaip dekoro detalę ar iškirpti užtrauktuką ir įsiųti į kitą, šiek tiek tik kūrybiškumo reikia“, – antrina „Textale“ savanorė Ingrida Juozulynaitė.

Rūšiuodamos dovanotą turtą moterys pastebi, kad vartotojiškumas visuomenėje auga. Vis dažniau į labdarą patenka vos vilkėti drabužiai dar net su etiketėmis.

Tvarumo puoselėtojai sako, kad būtent greitos mados drabužių parduotuvių vengimas padėtų stabdyti rimtą aplinkosaugos problemą. Esą vien Lietuvoje per metus sugeneruojame dešimtis tūkstančių tonų tekstilės atliekų.

Apie 15 000 tonų tekstilės atliekų kasmet vien Lietuvoje – tokią Aplinkos apsaugos agentūros statistiką patvirtina Aplinkos ministerija. Tai – tik oficialiai fiksuoti duomenys, o tikrasis išmestos tekstilės mastas, spėjama, dar didesnis.

Režisieriaus Andriu Morgano dokumentikoje „The true cost“ (liet. Tikra kaina) atskleidžiama, kad dėl brukamos ir greitai besikeičiančios drabužių mados kenčia ne tik gamta, bet ir žmonės. Vakarietiški greitosios mados tinklai naudojasi pigia darbo jėga, dažniausiai Kinijoje, Vietname, Bangladeše. Augant paklausai, iš darbuotojų reikalaujama dvigubai daugiau vos už tą patį dolerį per dieną.

Visgi vieni greitosios mados atstovų sako, kad tokie atvejai – pavieniai ir šie kaltinimai neteisingi. Jiems esą rūpi socialinė atsakomybė.

REKLAMA

„Bendradarbiaujame su vyriausybėmis vietos šalyse, siekdami, kad viskas vyktų taip, kaip turi vykti. Žinome, kad esame mados verslas, bet mums pirmoj vietoj yra žmonės, aplinkosauga“, – komentavo „H&M“ atstovė Virginija Butkutė.

Drabužiai prikeliami antram gyvenimui – lietuviams idėjų netrūksta

Drabužiai prikeliami antram gyvenimui – lietuviams idėjų netrūksta

Mados namų atstovė pasakoja, kad į jų parduotuves galima atnešti visų prekių ženklų nebereikalingą tekslilę. Jos teigimu, nuo 2013-ųjų vien Lietuvoje buvo surinkta 600 tonų tokių žaliavų.

„Visus drabužius peržiūri, rūšiuoja ir paskirsto į tris kategorijas. Drabužiai ir tekstilė, kurie yra tinkami pakartotiniam dėvėjimui, pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui“, – pasakojo ji.

Aplinkosaugininkės diplomą turinčios Viktorijos Nausėdienės šie argumentai neguodžia. Esą net jei dalimi atsibodusių drabužių ir pasirūpinama, jų gabenimui į perrinkimo punktus užsienyje vartojamas kuras bei transportas. O norintiems gyventi darniau su gamta esą visai nebūtina vilkėti tik dėvėtus drabužius.

„Rinkimės lietuvių kūrėjų darbus, kurie tikrai yra tos lėtos mados atstovai. Tokiu atveju tiek energija transportavimui bus sutaupyta, tiek ta poveikis aplinkai sumažintas“, – mano pašnekovė.

Viena tokių kūrėjų – Agnieta Jonikienė. Štai ji demonstruoja linines sukneles vaikams. Kartu su sutuoktiniu Dariumi kurianti menininkė idėją sugalvojo pamačiusi, kiek atraižų lieka pasiuvus sukneles. Mados namų įkūrėja teigia, kad jai svarbu kurti ne tik taupiai, bet ir iš kuo natūralesnių medžiagų.

„Šioj pavasario kolekcijoje jau naudojom tik natūralius audinius. Didžioji kolekcijos dalis yra sudaryta būtent iš lino, kurį irgi mes įsigijome iš lietuvių gamintojų. Jis apdirbamas, dažomas Lietuvoje. Dėl to labai toks malonus ir šiltas tautiečių produktas“, – dėsto „Darnos“ įkūrėja Agnieta Jonikienė.

REKLAMA

Be labdarų ir tvarumo puoselėjimo organizacijų, dar yra panaudotos tekstilės konteineriai. Vien Vilniuje jų – apie 200. Kaip teigia savivaldybė, čia surenkami drabužiai yra išrūšiuojami, vėliau parduodami antriniam naudojimui, tik visai sudėvėti galiausiai vežami į sąvartyną. Aplinkosaugininkų teigimu, tai geriau nei išmesti drabužius į buitinių atliekų konteinerius, tačiau didžiausia pagalba Žemei šioje vietoje būtų, kad vartotojiškumo psichozę keistų saikas.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
REKLAMA
Tęsiantis karantinui Vilniaus naujų būtų pardavimai beveik sustojo. Balandžio mėnesį buvo parduota 93 procentais mažiau butų negu prieš karantiną, apie tai feisbuke paskelbė NT ...
„Ignitis“ (Irmantas Gelūnas/Fotobankas)
Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ ir Suomijos koncerno „Fortum“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje baigiama statyti 160 mln. eurų vertės kogeneracinė jėgainė (KKJ) į šalies ...
Sodra (Justinas Auškelis/Fotodiena nuotr.
Birželio mėnesį dalis senjorų sulauks didesnių pensijų, daugiau gyventojų pasieks nedarbo išmokos, tačiau baigiantis mokslo metams ir nelikus apribojimų veikti ugdymo ...
.
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama žaliosios energetikos plėtrai, kuria siekiama prisidėti prie tvarios aplinkos kūrimo. Lietuvoje šis procesas taip pat ...
Lietuvoje pensiją gavo beveik 1 mln. žmonių (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje bent vienos rūšies pensiją gavo 899,8 tūkst. asmenų, arba maždaug kas trečias šalies gyventojas (32,2 proc.), rodo išankstiniai Statistikos ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų