Didėjančios algos žmonių parduotuvių salėse nesulaiko

Optimizmo nekelianti Lietuvos demografinė padėtis ir mažėjantis darbuotojų skaičius šalies įmones verčia savo procesus automatizuoti, tikina ekspertai. Ne išimtis čia ir tūkstančius lietuvių įdarbinę didieji prekybos tinklai, kuriems iš susidariusios padėties vis dažniau padeda suktis diegiamos savitarnos kasos. Kai kurių didžiųjų prekybos tinklų atstovai pripažįsta, kad konkurencija dėl darbuotojų, ypač didmiesčiuose, itin arši, todėl atlyginimus pastariesiems priversti kelti ir po kelis sykius per metus. Na, o kol prekybos tinklai bando prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos, skaičiuojama, kad iš viso nuo metų pradžios „Maxima“, „Rimi“ ir „Iki“ jau neteko apie 1400 darbuotojų.

Maximos kasos (nuotr. bendrovės)

450. Tiek laisvų darbo vietų tikina šiuo metu turintys didžiausio pagal turimų parduotuvių kiekį prekybos tinklo „Maxima“ atstovai. Šio tinklo parduotuvėse, rekvizitai.lt duomenimis, šių metų sausio viduryje dirbo beveik 15 500 žmonių, o priešpaskutinę spalio savaitę jų fiksuojama kone tūkstančiu mažiau – 14 620.

REKLAMA

Anot įmonės personalo departamento direktorės Margaritos Plešakienės, darbuotojų skaičiaus svyravimas pastebimas visada, o atsiranda jis dėl sezoniškumo.

„Pavyzdžiui, šiemet – lyginant liepą su rugsėju – yra užfiksuotas 871 etato pokytis. Iš jų didžioji dalis yra sezoniniai darbuotojai, kurie rudenį baigė vasaros darbus. Be to, nedidelę dalį sudaro ir valytojai, kurių darbo sutartys buvo nutrauktos, nes nuo vasaros pabaigos valymo paslaugas teikia išorinė bendrovė“, – aiškino M. Plešakienė.

Ar „Maxima“ susiduria su keblumais ieškant darbuotojų, ji nedetalizavo.

„Iki“ prekybos tinklą valdančios bendrovės „Palink“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė buvo kiek atviresnė. Jos teigimu, su parduotuvių darbuotojų trūkumu „Iki“ ypatingai susiduria didmiesčiuose, todėl norėdama juos išlaikyti ar privilioti naujų, didina atlyginimus. „Sodros“ duomenimis, šiame prekybos tinkle darbuotojų nuo sausio pradžios iki spalio pabaigos sumažėjo trimis šimtais – nuo 6924 iki vos daugiau nei 6600. 

„Nuo spalio 1 d. savo parduotuvių darbuotojų darbo užmokestį padidinome iki 10 proc. Iš viso mėnesinis prekybos tinklo parduotuvių darbuotojų atlyginimų fondas išaugo 200 tūkst. eurų bei šiemet buvo didinamas antrą kartą. Metų pradžioje jis augo daugiau nei 8 proc.“, – pažymėjo B. Čaikauskaitė.

Rugpjūčio „Sodros“ duomenimis, vidutinis „Palink“ darbuotojų atlyginimas prieš mokesčius siekė 661, 23 Eur. ir buvo kone 40 eurų didesnis nei sausį.

Savo ruožtu kitas Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos žaidėjas, „Norfos mažmena“, tikino, kad darbuotojų trūkumas jų nekamuoja: per dešimt šių metų mėnesių dirbančiųjų skaičius sumažėjo vos 60 žmonių. 

Įmonės atstovas spaudai Darius Ryliškis patikino esą tai lemia „Norfos“ mokami atlyginimai. Rugpjūtį vidutinis mėnesinis atlygis prieš mokesčius „Norfoje“ buvo 756,49 eurų.

Na, o nuosekliausiai augantį darbuotojų skaičių fiksuoja prieš daugiau nei dvejus metus į Lietuvos rinką įžengęs „Lidl“. Dar sausio 1 d. čia jų būta 1668, o paskutinėmis spalio dienomis skaičius išaugo iki beveik 1800.

„Šis augimas labiausiai susijęs su aktyvia plėtra, kurią vykdome visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, antroje spalio pusėje atidarėme parduotuves Palangoje, Elektrėnuose ir Visagine, kuriose sukūrėme apie 90 naujų darbo vietų. Šiuo metu turime daugiau nei 60 atvirų pozicijų, ieškome darbuotojų tiek parduotuvėse, tiek kituose įmonės padaliniuose“, – aiškino „Lidl Lietuva“ komunikacijos skyriui vadovaujantis Valdas Lopeta.

Ieško, kuo pakeisti žmones

Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovo Lauryno Vilimo, darbuotojų skaičiaus kaita prekybos sektoriuje jo visiškai nestebina: didieji prekybos tinklai visada priima papildomų darbuotojų vasaromis ir metų pabaigoje.

L.Vilimas pastebi, kad pastaruosius kelerius metus Lietuvoje ieškomų prekybos tinklų darbuotojų skaičius yra stabilus, kita vertus, prekybininkai savo kailiu jau pradeda jausti ir demografinius šalies iššūkius.

„Jeigu neįvyks radikalus lūžis demografinėje situacijoje, nepradės ženkliai didėti gyventojų ir tuo pačiu darbuotojų, matyt, tokia tendencija išliks. Prekybos įmonės supranta, kad darbo jėgos trūkumas daro įtaką spartesnei veiklos efektyvumą didinančių sprendimų paieškai“ , – teigė L.Vilimas.

Jis išskyrė ir konkretų automatizavimo pavyzdį – didelėse parduotuvėse vis dažniau atsirandančias savitarnos kasas.

Maximos kasos (nuotr. bendrovės)


Rašyti komentarą...
A
AAA
2018-10-30 08:42:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Didėjančios algos- ekonomistų melas.
Atsakyti
-1

T
Tikrai
2018-10-30 09:08:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tie patys kurie skuba kelt algas nejuokinkit.Minimumas,grafikų nepastovumas.
Atsakyti
-1

F
Faktas
2018-10-30 10:25:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Taip, algos kyla, bet jos kyla tokiu greičiu su lyg vėžlio miklumu.
Bet čia bėda buvo jau apie 25 metus iki euro, ir tai akivaizdžiai pasirodė tik tada kai įsivedėme eurą. Nuo tada labai paprasta lyginti atlyginimus su kitomis euro zonos šalimis kai valiuta vienoda. Ir nėra galimybių, verslininkams ir verslininkų draugams, niekaip apmulkinti dabar mūsų.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (7)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų