Nors tikinama, kad kitais metais bus stengiamasi išlaikyti bent jau stabilias kainas, priežasčių, kodėl jos turėtų mažėti, kol kas nematyti. Mat kol atlyginimai auga, kainos taipogi augs. 

Parduotuvėje (nuotr. 123rf.com)

Parduotuvėje (nuotr. 123rf.com)

Lietuvos gamintojų ir tiekėjų asociacijos konferencijoje susėdo „Maximos“ generalinė direktorė, „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius ir analitikas. O susėdę garsiai pasvarstė dėl ko kainos auga ir ko tikėtis toliau.

Kiek pamena, visada buvo skundžiamasi dėl didelių kainų

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas pasakojo, kad pradėjęs dirbti LLRI 2006 metais jau susilaukdavo skambučių su klausimais, kodėl viskas brangsta. Pasak jo, pagrindinė to priežastis – augančios žmonių pajamos.

„Net jei angelas nusileistų iš dangaus ir Viešpaties vardu pasakytų, kad ne viskas brangsta, vis tiek juo nepatikėtų. Jau 2006 m. pamenu skambučius kodėl viskas brangsta ir klausimus. Ir pagrindinė priežastis – augančios žmonių pajamos.

Galima susieti su Europos centrinio banko (ECB) politika (žemomis palūkanų normomis – tv3.lt), bet kad yra infliacinė aplinka, tai jau kitas veiksnys. Klausimas per daug politizuotas ir, kai sakoma, kad viskas brangsta per daug, išskyrus 2009–2010 m. krizės metus, ta tendencija visada buvo. Tik dabar atlyginimai auga dvigubai daugiau nei infliacija. Galbūt ne tiek daugiau žmonės gali nusipirkti kiek Vakaruose, mes dėl to nesiginčijame. Dalis visuomenė bus nepasitenkinus, bet tragedijos nebus. Problemos prasidės tada, kada kainų augimas bus didesnis nei atlyginimų augimas“, – kalbėjo Ž. Šilėnas.

REKLAMA

„Maxima LT” generalinė direktorė Kristina Meidė savo ruožtu teigė, kad kalbant apie kainas, itin stiprią pozicija užima žmonių emocijos. Ji pasakojo, kad prieš pradėdama darbą „Maximoje“ šių metų sausį, pati labai ieškojo atsakymų, kodėl visur girdėti, kad kainos auga ir po euro įvedimo nebeįmanoma išgyventi.

„Tada žiūrėjau statistiką ir mūsų kainas. Jei kalbėti apie 2016 m., tai maisto ir gėrimų kainos paaugo 1,5 proc. ir tai nėra tiek daug, kad keltų emocijas. Tačiau statistiniai duomenys, kiek lietuvis išleidžia šeimos biudžeto maisto produktams rodo, kad Lietuva – prie pirmaujančių šalių. Lietuviai išleidžia 23,5 proc. šeimos biudžeto, o Europos vidurkis – 12 proc. Tada supranti, kad kiekvienas pabrangimas lietuviams yra svarbus, nes jis nori ir kitų pramogų bei išlaidų dar turėti. Kiekvienas euras svarbus tada.

Kristina Meidė, bendrovės „Maxima LT“ generalinė direktorė (nuotr. bendrovės)

Kristina Meidė, bendrovės „Maxima LT“ generalinė direktorė (nuotr. bendrovės)

(...) Supratome, kad nėra ko kovoti su ta emocija, nebūtinai dėl didžiulių kainų kyla pasipiktinimas, bet dėl to kad didelę dalį išleidžia pinigų maistui“, – sakė K. Meidė.

Ar žmonės supranta ką daro prekybininkai?

Tuo tarpu „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius Gražvydas Jukna kalbėdamas apie kainas paragino nepamiršti, kad valstybė irgi dalyvauja. Mat būtent šalis nusprendžia, kokį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą uždėti, o mūsiškis – 21 proc.

„Tai valstybės vaidmuo atsveria tai, kas yra su malūnininku ar ūkininku suderama. Nesakau tai gerai ar blogai, bet kai konkuruojame su kitomis šalimis, reikia turėti omeny tą, kad valstybės vaidmuo kitas ir strategija kitokia kitose šalyse“, – pastebėjo G. Jukna.

REKLAMA

Ž. Šilėnas pajuokavo, kad dvi nepopuliariausios grupės – politikai ir verslininkai – konkuruoja, kurių labiau nekęs. Pasak jo, liūdnesnis juokas, kad šiandien labiausiai brangsta ne duona ar pienas, o valdžia.

„Jei paimsime žmogų, uždirbantį 600 eurų, tai 500 eurų nueina „Sodrai“, GPM, PVM ir t.t. Esant infliacinei aplinkai, kuomet auga kainos, PVM tampa infliaciniu mokesčiu. Jei anksčiau duona kainavo 50 centų ir surinkai PVM apie 8 centus, o dabar eurą kainuoja, tai dvigubai daugiau surenki. Valdžiai infliacija palanki, surenki per GPM, vartojimo mokestį PVM.

Aš nesiūlyčiau išskirti, kam lengvatinį PVM taikyti, bet siūlyčiau taikyti visoms prekėms. Dabar pagal ES galima viskam 15 proc. taikyti ir aš už tai būčiau. Kai su Lenkija lyginamės tai veikia PVM yra ir zloto veiksniai“, – teigė ekonomistas.

Be to, jis teigia, kad žmonės nesupranta, ką daro prekybininkai. Dėl to ir kyla pasipiktinimas kainomis. Anot jo, problema yra ta, kad žmonės įsivaizduoja, jog skirtumas tarp prekybininko ir tiekėjo kainos jau yra prekybininko pelnas arba kitaip – antkainis.

„Esu sąžiningai įsitikinęs, kad kritika kyla iš to, kad jie nesuprantą ką veikia prekybininkai. Reikia paaiškinti, kad ne sukčiavimu užsiimat, o teikiat paslaugą žmonėms.

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas (nuotr. asm. archyvo)

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas (nuotr. asm. archyvo)

Aš jau seniai siūliau: paimkit pieno litrą ir sugraduokit kiek kainuoja pagaminimas, sandėliavimas, išvežiojimas, darbuotojų atlyginimai ir visi kiti kaštai. Jei jūs apie tai nešnekėsit, už jus kalbės kiti. Suprantu, kad mažiausiai kuo norite užsiimti, tai vartotojų edukacija, bet jei jūs to nepasakosite, už jus paskos kiti, kurie nebūtinai turi geriausių ketinimų ar geriausias žinias. Tai reikia investuoti į vartotojų švietimą“, – įsitikinęs Ž. Šilėnas.

REKLAMA

Nemato priežasčių, dėl ko kainos mažėtų

„Maxima LT” generalinė direktorė kalbėjo, kad didinti efektyvumą ir taip mažinti sąnaudas yra daug erdvės – tai ir savitarnos kasos, kurioms reikia mažiau darbuotojų, ir automatizuotas prekių užsakymas, logistiniai sprendimai.

Pasak jos, dėl to tikimasi kainų stabilumo.

„Mes esame tarpininkas tarp kliento ir tiekėjo bei gamintojo. Ką norėčiau, kad ir „Maximos“ pirkimų vadybininkai suprastų, tai partnerių verslą – kokią įtaką žaliava, logistika, darbas daro ir derėtis taip, kad vertę turi gautų abu. Ir padėti, kad verslas augtų ir apsaugoti klientą nuo kainų augimo. Derybos niekada nėra lengvos, bet suprantant tiekėjo verslą tos derybos bus sąžiningos. Tai darysime viską, kad kainų spiralė neįsisuktų.

Tikėčiausi daugiau stabilumo, negirdžiu veiksnių, kurie galėtų daryti įtaką kainų augimui“, – tikino K. Meidė.

Tuo tarpu „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius taip užtikrinai dėl kainų ateityje nekalbėjo. Jis teigė, kad kiekvienas gamintojas susiduria su elementariais paskaičiavimais, kaštais nustatydami savas kainodaras. Pavyzdžiui, jei atlyginimai auga, reikia skaičiuoti, kaip surinkti tuos pinigus, kad būtų galima darbuotojams išmokėti algas.

„Tai yra poros metų iššūkis. O vėliau kiekvienas gamintojas žiūri savo efektyvumą, kaip patobulėti, kaip grandinėje susikooperuoti su kuo, kokias vietas atrasti, kad ta kaina būtų stabili ar bent prognozuojama.

Tie, kurie susiduria su žemės ūkiu, tai jei Dievulis davė lietaus, javai liko laukuose. Tada skaičiuojama iš kur atsivežti javų, kiek kainuos. Kitas pavyzdys, sviesto brangimas – pasaulinė tendencija. Jei gamintojo produkto receptūroje yra sviesto, tada kaštai auga“, – sakė G. Jukna.

REKLAMA

Jis pridėjo, kad technologijų diegimas tikrai mažina kaštus ir nuo to kokybė nenukenčia, tačiau investicijos brangios ir būtina apskaičiuoti, ar jos atsipirks.

Analitikas Ž. Šilėnas uždavė klausimą, kuris atsako, ar prekės brangs: ar didės atlyginimai? Kadangi atsakymas teigiamas, akivaizdu, kad augs perkamoji galia, tad ir paskatų dėl ko reikėtų mažinti kainas neatsiras.

„Ar pigs ten staigiai pienas ar grūdai, ar mėsa, nematau dėl ko turėtų taip būti. Jei Lietuvoje ir kristų kainos tai nepamirškim, kad gamintojai veža ir į kitas šalis. Nebent nutiks kažkas netikėto. Pavyzdžiui, ateina naujas prekybos tinklas. Tai galėtų daryti įtaką. Dar yra svarstoma apie cukraus apmokestinimą bei 2019 m. bus ribojamas transriebalų kiekis. Reikės keisti receptūras.

Bet visgi, priežasčių, kodėl reikėtų manyti, kad kainos galėtų mažėti, tikrai nėra“, – užtikrino Ž. Šilėnas.

Arunas
2017-11-30 08:17:48
Matau išeitį, - vieno prekybos tinklo boikotą, kad kiti matytų it sureguliuotų kainas ne 60-100% antkainiais, o manau 20-30% būtų suvokiama. Dabar visokie "prekybos lyderiai" mus nurenginėja, remia politikus, o tie mus jau nurengtus daro per...
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Jonelis ne durnelis 2017-12-01 19:10:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Lietuvos milijonieriai pagrinde yra prekybininkai. Ar tai nieko nesako? Ir tie jų milijonai kas metai auga kaip ant mielių. Užsienyje ir žaliavų supirkimo kainos didesnės ir atlyginimus savo darbuotojams moka kelis kartus didesnius, o kainos mažesnės. Ką čia pastoviai mums nori įkalti? Kad esame patys kalti dėl kainų, nes norime didesnių atlyginimų? Jei esate valdžioje ir turtingesni, tai manote, kad esate protingesni už visus, jūs tik vieni viską išmanote, o kiti yra durneliai. Tai jūs esate durneliai ir dar gobšūs. Greit visi išsilakstys po pasaulį ir tada čia galėsite su turkais ir arabais gyventi.    ATSAKYTI
Karolis 2017-12-01 16:55:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
"maisto ir gėrimų kainos paaugo 1,5 proc." Prikolini, žmogau? :D Kainos išaugo ne mažiau 40%! Kaip pvz., "Rasos" limonadas kainuodavo iki 2LTL, dabar 1.05€. Kažkaip neprisimenu, kad kokakola irgi būtų kainavusi virš 5 litų už butelį. Tas pats galioja ir kitoms prekėms. Ponas Žilvinai, turbūt turėjote omeny, kad pabrango 1.5 karto, o ne procento.   ATSAKYTI
Ekonomistas 2017-12-01 14:40:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Atlyginimai auga ir kainos auga? Tai kaip tada suprast kitų Europos šalių kainas? Ten atlyginimai 3 - 4 kartus didesni, o kainos mažesnės. Visai nėra logikos....   ATSAKYTI
Arta 2017-11-30 18:59:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Uztai kad tokia lietuviska natura reikia cia ir dabar milijono , o ne ziureti i ateiti ir daryti pelna nuo apyvartos, o ne kelti ji % na tu turek ten kokius 5 - 10% pliuso ir suk apyvarta kad trauktum prie saves zmone , bet ne reike iklijuoti nuo 40 ir i virsu tai ko noreti plesiku salis nera elementaraus supratimo kada biznije dalyvauja turginio lygio veikejai.   ATSAKYTI
TQ 2017-11-30 18:05:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Tikrai tokių nesamonių nebuvau dar skaites.    ATSAKYTI
2017-11-30 16:35:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Lietuva stebuklų kraštas,užseniečiai jau vadina korumpuota valstybe.Valdininkai vagia,kaltų nėra.Kainos didesnės negu europos sąjungoje,o atlyginimai Lietuviški. Kol liaudis nesukils,tol niekas nesikeis,seks pasakas kaip visada.   ATSAKYTI
QStanislovvas 2017-11-30 16:10:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kas Šilėnui algą moka, kad taip gina lupikautojus? Stambieji gamintojai ir prekybininkai.   ATSAKYTI
2017-11-30 15:53:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Iš ko jie pigina akcijines prekes po 40% ? Juk prekių dempinguoti negalima.   ATSAKYTI
Mozė 2017-11-30 13:25:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Įdomu, kam tie atlyginimai didėja? Kažkodėl dauguma to nejaučia, nepadidėjo nei vienu euru nuo pat euro įvedimo. Gal pakaks mus mulkinti?   ATSAKYTI
S 2017-11-30 12:24:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Atlyginimai dideja daugiausiai del to, kad darbdaviai balina juodus pinigus, to pasekoja algos realiai mazeja, nes zmones baltu pinigu gauna maziau nei juodu.. O maistas ir paslaugos brangsta akivaizdziai..   ATSAKYTI
Audrys 2017-11-30 11:27:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Atlyginimai sparčiau auga negu kainos? Euras lygus litui kodėl alga nepakilo bent 3,45 karto   ATSAKYTI
Marius 2017-11-30 10:48:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nesiteisinkit orekybininkai,vezames viska is lenkijos ir tik lenkiska perku, vien piena lenkiska perkant as sutaupau 13 euru per menesi:))) turekites savo tas auksines prekes:))) mum neidomu   ATSAKYTI
Apsisika 2017-11-30 10:43:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Viska is Lenkijos vezu!    ATSAKYTI
butinas neprivalomas 2017-11-30 10:17:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
https://w w w.you tu be.com/watch?v=faY09Y05-YM   ATSAKYTI
Je 2017-11-30 10:13:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kainas privalo reguliuoti valstybė. Virš prekės savikainos turi būti ribojamas prekybos antkainis. Sovietai turėjo savo rykštę- spekulianto įkalinimą.   ATSAKYTI
Arunas 2017-11-30 08:17:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Matau išeitį, - vieno prekybos tinklo boikotą, kad kiti matytų it sureguliuotų kainas ne 60-100% antkainiais, o manau 20-30% būtų suvokiama. Dabar visokie "prekybos lyderiai" mus nurenginėja, remia politikus, o tie mus jau nurengtus daro per...   ATSAKYTI

Top Video

Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, pamačius, ką išdarinėja lėktuvo keleivė – vos sulaikė juoką
DABAR RODOMA
Įrašas spaudžia širdį: šuns reakcija į veterinarą nepalieka abejingų
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Meiželytė dėl darbo Seime neteko meilės: „Puikiai suprantu Grybauskaitę“
DABAR RODOMA
Gražuolės bandymas atkreipti sportininkų dėmesį virto sensacija – visai nesidrovėjo
DABAR RODOMA
Princas Williamas su žmona Kate vos sulaikė juoką po žurnalistų komentarų
DABAR RODOMA
Negalėjo nenufilmuoti: vaizdas danguje priminė baisiausią siaubo filmą
DABAR RODOMA
Tokio padaro žvejai dar nebuvo regėję: nesuprato, kas per mutantas
REKLAMA
Pinigai (Fotobankas)
Lietuva savo darbuotojams moka vieną didžiausių minimalių atlyginimų Rytų Europoje, tačiau nei ekonomistai, nei smulkieji verslininkai neskuba tuo džiaugtis. Ekspertai ir ...
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija Andrius Ufartas/Fotobankas
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pradėjo tyrimą dėl galimo neteisėto prisijungimo prie Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) valdomo donorų bei recipientų registro, ...
(nuotr. TV3)
Kelerius metus iš eilės skirtingų rūšių draudimų rinka mūsų šalyje auga. Lietuvos bankas prognozuoja rinkos plėtrą ir šiais metais. Tačiau ar visada iš anksto pagalvojame apie ...
Lidl atsisako plastikinių pirkinių maišelių (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pastaruoju metu ekologijos ir aplinkos kaitos temos tampa vis aktualesnės. Ypač daug nerimo ekologijos specialistams ir jų pasekėjams kelia plastiko vartojimas. Tačiau juos vis ...
Swedbank (Fotobankas)
Į pinigų plovimo skandalus pernai įsivėlę didžiausi Lietuvoje skandinaviško kapitalo bankai „Swedbank“ ir SEB Lietuvoje pasirinko skirtingas komunikacijos strategijas.
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų