REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt

Lietuvos Vyriausybė amortizuos Rusijos sankcijas „minkštosiomis“ priemonėmis – bus skiriamas dėmesys dar sausį pradėtai naujų rinkų paieškai, LRT Televizijos naujienų tarnybai sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijoms yra pavesta aktyviai dirbti ieškant naujų rinkų Lietuvos gamintojų produkcijai.

REKLAMA

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigia, kad kompensuoti eksportuotojų praradimus būtų galima mokesčių lengvatomis, tačiau ne tiesioginėmis išmokomis. Pasak jos, svarbiausia – išlaikyti darbo vietas.

Pasak ekonomisto Gitano Nausėdos, 2013 m. Rusija, uždraudusi pieno produktų importą iš Lietuvos, surengė „treniruotę“ gamintojams. Nepaisant to, kad iš pradžių Lietuvos rinkoje buvo jaučiamas produkcijos perteklius, su išbandymu buvo susitvarkyta sėkmingai – rastos naujos rinkos Vakarų Europoje ir net Vidurio Azijoje, LRT teigė SEB banko viceprezidentas.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau G. Nausėda pripažįsta, kad įvedus sankcijas visai ES situacija bus sudėtingesnė, kadangi tų pačių į Rusiją įvežti draudžiamų prekių perteklių gali turėti ir kitos ES šalys.

Ekonomisto teigimu, Lietuvos vartotojai trumpuoju laikotarpiu gali ir išlošti, nes produktų kainos gali kristi, bet džiaugtis tuo nereikėtų, nes gamintojai patirs rimtų sunkumų.

G. Nausėdos manymu, spaudimas Rusijai per Pasaulio prekybos (PPO) organizaciją, turint omenyje lėtą sprendimų priėmimą organizacijoje, nebus efektyvus. Be to, jo manymu, Rusija šiuo metu bus suinteresuota dvišaliais prekybos santykiais su prie sankcijų neprisijungusiomis Brazilija, Kinija, Indija ir kitomis šalimis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ruošiasi nuostoliams

Nemenkus nuostolius patirs Lietuvos vežėjai. Iš viso krovinių kiekio keliaujančio į Rusiją, maisto produktai sudaro kone trečdalį.

„8 tūkst. eurų per mėnesį, kuriuos prarastų uždraustus produktus gabenančios įmonės vienas vilkikas. Jei įmonė turi 100 vilkikų, tai nuotoliai didėja šimteriopai. Įmonės turės perorientuoti savo srautus, peržvelgti, kur galės nukreipti sunkvežimius, bet tai ne taip parasta. Lietuviai turi nemažą vilkikų, gabenančių maisto produktus, parką“, – LRT sakė vežėjų asociacijos „Linava“ atstovas Gytis Vincevičius.

REKLAMA

Mėsininkai, nuo metų pradžios dėl kiaulių maro skaičiuojantys kiaulienos eksporto draudimo nuostolius, baiminasi, kad į sankcijų sąrašą paklius ir jautiena. Šiemet pamažu kilęs šios mėsos ir produktų eksportas sudarė ketvirtadalį eksporto.

„Eksportas visada yra išgyvenimo klausimas, leidžia kažkiek uždirbti, nes vidaus rinka tik traukiasi. Dabar pramonei bus sunku, negalėsime apkrauti savęs, tačiau labiausiai palies žemės ūkį, nes galvijai auginami 2–3 metus kol yra realizuojami. Tai reiškia, kad žmonės negaus pajamų, galbūt ateityje nesiims auginti ir neturėsime žaliavų ateityje“, – sako Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.

Pernai Lietuvos mėsininkai į Rusiją eksportavo pusę savo produkcijos. Sankcijos palies ir daržovių augintojus, pienininkus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų