„Swedbanko“ duomenimis, versliausi Baltijos šalyse yra latviai ir estai. Per mėnesį abiejose šalyse vidutiniškai įsteigiama 1600 naujų įmonių, o Lietuvoje – apie 1300 bendrovių.  

Baltijos šalys (nuotr. Fotodiena.lt/Audrius Bagdonas) (nuotr. Balsas.lt)

Baltijos šalys (nuotr. Fotodiena.lt/Audrius Bagdonas) (nuotr. Balsas.lt)

Verslumą kaimyninėse šalyse lemia kelerius metus iš eilės taikomos mokestinės lengvatos ir palanki įmonių įregistravimo tvarka. Daugiausiai naujai įkurtų įmonių visose trijose šalyse užsiima prekybą. 

Lengvatos paspartino verslo steigimą

Anot „Swedbanko“ smulkaus verslo aptarnavimo departamento direktoriaus Sigito Žutauto, Estijoje jau kelerius paskutinius metus įsteigiama nuo 1200 iki 1400 įmonių per mėnesį, o 2011–2012 metais įmonių steigimas dar ūgtelėjo – įregistruojama iki 1600 įmonių per mėnesį. Tai lemia supaprastintos sąlygos, kai nuo 2011 metų bendroves galima įkurti be įstatinio kapitalo. Šalį veikia ir palanki geografinė padėtis – šalia yra turtingos kaimyninės valstybės, kurios yra potencialios partnerės ir eksporto rinkos.

Latvijoje įmonių steigimo spartą lėmė verslui palanki valstybės politika – nuo 2010 metų buvo panaikintas įstatinio kapitalo reikalavimas naujoms įmonėms. Šia lengvata pasinaudoja du trečdaliai besikuriančių įmonių. Taip pat buvo sumažinti ir verslo steigimo mokesčiai, įmones galima registruoti ir internetu, o nuo 2010 metų rugsėjo verslininkams sudarytos galimybės steigti mikroįmones. Lietuvoje ši naujovė atsirado tik po dviejų metų.

REKLAMA

Tiesa, S. Žitautas pastebi, kad Latvijai dar yra kur tobulėti, nes joje pradedantys verslininkai vis dar susiduria su biurokratiniais trukdžiais – jiems tenka ilgai laukti, kol gauna licencijas ar kitus verslui organizuoti reikalingus leidimus.

Einam teisingu keliu

Lietuva eina teisingu keliu skatindama verslumą, tačiau dauguma verslui palankių naujovių mūsų šalyje buvo pradėtos gerokai vėliau, todėl ir naujai įkurtų įmonių mastai skiriasi. Vis dėlto pastarieji metai Lietuvoje yra ypač aktyvūs. Jei 2009 m. per mėnesį Lietuvoje buvo įsteigiama po 700 įmonių, tai šiuo metu jų skaičius jau pasiekė iki 1300 įmonių ir pagal šį rodiklį mes artėjame prie Estijos“, – sako jis.

Anot jo, Lietuvoje naujų įmonių šiemet padaugėjo dėl kelių priežasčių: pirma – buvo susiaurintos galimybės vykdyti verslą su verslo liudijimu, be to, nuo 2012 metų sausio pagal verslo liudijimą veikiantys žmonės nebegalėjo būti PVM mokėtojais ir jų metinė apyvarta negalėjo viršyti 150 tūkst. litų. Verslo aktyvumą paskatino ir mažųjų bendrijų atsiradimas, nes pagal šią formą kuriamam verslui nereikia 10 tūkst. litų įstatinio kapitalo, tačiau tuo pat metu joms galioja ribota atsakomybė, panašiai kaip ir uždarosioms akcinėms bendrovėms. Dėl to ši forma yra patraukli pradedančiam verslui.

Naujos įmonės – šalia sostinių

Visose trijose šalyse daugiausiai naujų įmonių kuriasi šalia sostinių. Estijoje pagal verslumą aktyviausias yra Harjumaa regionas, kuriame yra ir sostinė, ir kiti mažesni miesteliai. Šiame regione verslui patogu dėl infrastruktūros – šalia yra Talino uostas, sukoncentruotos mokslo įstaigos. Svarbu ir geras susisiekimas su Suomija, nes su ja Estijos verslininkus sieja glaudūs ryšiai ir ši kaimynystė yra vienas iš Estijos verslo augimo variklių.

REKLAMA

Latvijoje didžioji dauguma verslo įmonių įsikūrusios sostinėje Rygoje ir aplink ją esančiame regione. Ryga yra didžiausias Baltijos šalių miestas ir vienas stambesnių centrų visame Šiaurės Europos regione, be to, joje jūrų ir oro uostai yra šalia vienas kito, todėl besirinkdamos vietą regioninėms atstovybėms, nemažai pasaulinių bendrovių jas steigia būtent Rygoje. Pastebima, kad gyventojai iš kitų šalies regionų keliasi į Rygą, joje kuria įvairias įmones. 

Lietuvoje dauguma įmonių kuriasi Vilniuje ir Kaune, nes juose susitelkę daugiausiai verslo organizacijų, užsienio kompanijų atstovybių, mokslo įstaigų ir verslių studentų. Tačiau be šių dviejų miestų verslumu išsiskiria ir Alytus, kuriame verslui paramą aktyviai teikia savivalda.

Dairosi į prekybą

Estijoje daugiausiai naujų įmonių steigiama mažmeninės ir didmeninės prekybos bei transporto sektoriuose. Šalyje taip pat nemažai naujai besikuriančių IT įmonių. „Estams įkvėpimo suteikia ir kompanijos „Skype“ pavyzdys bei pažangūs valdžios sprendimai ir įdiegtos naujovės – e.balsavimas, e-sveikatos ir e.parašo sistemos. Be IT, Estijoje populiaru steigi ir mokslines–technologines įmones: nors joms reikia aukštesnės kompetencijos specialistų ir didesnių investicijų, tačiau jos sukuria ir didesnę pridėtinę vertę. Be jų, taip pat gausiai steigiamos gamybos ir turizmo sektorių įmonės“, – sako S. Žutautas.

Latvija iš kitų Baltijos šalių išsiskiria tuo, kad per krizę statybų ir nekilnojamojo turto įmonių steigimas nesumažėjo tiek, kiek Lietuvoje ir Estijoje, tad šių bendrovių ir toliau registruojama nemažai. Latvijoje taip pat populiarūs miškininkystės ir žvejybos sektoriai, kuriuose gausu naujų įmonių. Be to, sunkmečio metu Latvijoje aktyviau steigėsi įvairių paslaugų (aptarnavimo ir administracinių) ir prekybos bendrovės. Vis dėlto daugiausiai įmonių įsteigiama didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje.

REKLAMA

Lietuvoje 25 proc. pradedančiųjų verslininkų imasi didmeninės ir mažmeninės prekybos bei transporto priemonių remonto. 15 proc. įmonių įsteigiama aptarnavimo paslaugų srityje. Jaunimas dažnai steigia IT įmones, nes joms nereikia didelio pradinio kapitalo, o šis verslo sektorius ypač dinamiškas. 2012 m. labai padaugėjo saulės energetika besiverčiančių ar ketinančių imtis šios veiklos įmonių. Dėl to šiame sektoriuje kyla „perkaitimo“ rizika.

„Atlikę analizę pastebime, kad valstybės dydis ir gyventojų skaičius nėra pagrindiniai rodikliai, lemiantys šalies ir gyventojų verslumą. Esminis veiksnys visose Baltijos šalyse yra valdžios sprendimai, nuo kurių labiausiai priklauso palanki naujoms įmonėms aplinka. Taigi verslui ir toliau reikia nuoseklumo, sprendimų prognozuojamumo – tai yra esminės prielaidos sėkmingai Baltijos šalių verslumo raidai“, – sako S. Žutautas.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Maldeikienė parodė jautriausią savo pusę: prakalbo apie tėčio mirtį
REKLAMA
(nuotr. stop kadras)
Parduotuvės yra įpareigotos valdyti pirkėjų srautus taip, kad nesusidarytų grūstys ir būtų išlaikomi saugūs atstumai. Tai mėginę daryti „Lidl“ darbuotojai sako sulaukę ...
„Barbora“. Fotodiena/Justino Auškelio nuotr.
Įvedus karantiną, itin išaugo maisto produktų pristatymo į namus paslaugų paklausa. Jas teikiančių įmonių darbuotojai vos spėja suktis. Ir anot jų, įmonės pelnu ...
Vygintas Skaraitis/Fotobankas
Prasidėjus karantinui visi sporto klubai buvo priversti sustabdyti savo veiklą, visgi kai kurie klientai gavo pranešimus, kuriuose prašoma sumokėti sąskaitas, nors paslaugos ir ...
Darbas Andrius Ufartas/Fotobankas
Kovo mėnesį apie atleidimą įspėta 360 darbuotojų – iš viso devynios grupės, iš jų trys grupės, arba 144 žmonės darbo neteks dėl paskelbto karantino.    „Dauguma ...
Paieška internete (nuotr. Shutterstock.com)
Sulėtėjęs tempas, saviizoliacija ir viruso aktualumas neabejotinai išaugino laiką, skiriamą medijoms. Net 80 proc. žmonių naujienas apie koronavirusą, situaciją šalyje ir ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų