Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Daugėja prašančių šildymo kompensacijų
Vos šį mėnesį prasidėjus šildymo sezonui, 87-metė panevėžietė senjorė Elvyra jau laukia savo eilės savivaldybės socialinių paslaugų skyriuje. Moters pensija – 600 eurų, tad, jei negaus šildymo kompensacijos, neįsivaizduoja, kaip išgyvens.
„Ubagais eitume, dirbom, negėrėm, nerūkėm, vargom pokariniais, po bunkerius landėm, o dabar tokiam skurde reik gyventi. Galvojome, ateis senatvė, pagyvensime oriai – verkti norisi“, – teigė senjorė Elvyra.
Panevėžio mieste šiemet kompensacijų prašytojų penktadaliu daugiau nei praėjusį šildymo sezoną. Tad darbuotojai vos spėja suktis, rinkdami ir tikrindami informaciją apie prašytojų turtą ir pajamas.
„Panevėžyje šildymo kaina bus didesnė, todėl daugiau žmonių dėl to kreipiasi, nes kaina padidėjo mieste“, – tikino Panevėžio socialinių reikalų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė.
Šiemet, subrangus naftai, degalams, dujoms ir kietajam kurui, šilumininkai perspėja, kad centrinis šildymas gali kainuoti trečdaliu brangiau nei praėjusį sezoną, tad gyventojai skuba prašyti kompensacijų, baimindamiesi, kad netektų mokėti visos šildymo kainos, o paskui pasibaigus žiemai laukti, kol kompensacijomis sugrąžins sumokėtus pinigus.
„Nėra ko taupyti, tepalų reikia, akims lašų reikia, nėra daikto, kad būtum sveikatos“, – sakė senjorė Elvyra.
Baiminasi antros kompensacijų prašytojų bangos
Šį šildymo sezoną kompensacijų jau prašo trečdaliu daugiau gyventojų Kėdainių rajone, Klaipėdoje 15 proc., Marijampolėje 12 proc. daugiau nei praėjusį sezoną. Skųsdamiesi didžiuliu darbo krūviu, savivaldybių darbuotojai jau baiminasi antros prašytojų bangos po mėnesio, kai gyventojai sulauks pirmųjų sąskaitų už šildymą.
„Tiesiog šiurpas eina. Mūsų darbuotojai vasarą dirbo, iki kito šildymo sezono pilnu pajėgumu nagrinėjame prašymus“, – tikino Klaipėdos savivaldybės atstovė Regina Grabauskė.
„Dar žmonės negavo sąskaitų, kai pradės gauti pirmąsias sąskaitas, daugiau kreipsis tų, kurie nesikreipė pernai ir užpernai“, – įsitikinusi Jonavos savivaldybės atstovė Daiva Ūsienė.
„Specifinė paramos forma, žmonėms reikia pabendrauti, patys tarpusavyje savivaldybėje pasibendrauja, kaip gaunate, kiek gaunate, tai daugiau socialinis aspektas“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina.
O kovotojai su skurdu Vyriausybę perspėja, kad nors prašančių kompensacijų gyventojų šiemet ir daugėja, tačiau toli gražu ne visi dar jų prašo ir gaus, mat dalis gyvena neoficialiai nuomojamuose būstuose, o kiti tiesiog nežino, kad jų pajamos atitinka kriterijus, kad kompensacija priklauso ir už šildymui naudojamas dujas, malkas, elektrą.
„Yra žmonių, kurie negauna vis dar kompensacijos, yra nieko nežinojimo. Kiekvienais metais sutinkame žmonių, kurie iki tol nieko nežinojo apie šildymo kompensacijas, yra galimybė labiau plėtoti informavimą“, – sakė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Ką valdžia siūlys, jei kuras toliau brangs?
Valdančiajai koalicijai priklausantis parlamentaras demokratas Tomas Tomilinas priekaištauja Vyriausybei, kad ši neturi plano, kaip padės gyventojams susimokėti už šildymą, jei kuras toliau brangs, o opoziciniai konservatoriai atvirai ragina grąžinti ne tik PVM lengvatą šildymui, bet ir atsisakyti prašančiųjų nekilnojamojo turto ir piniginių vertinimo.
„Turim būti pasiruošę bet kokiam scenarijui, kalbėti rimtai būtina, savivaldybės turi būti pasiruošusios, papildomai finansuojamos, srautai gali būti dideli“, – teigė Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, demokratas Tomas Tomilinas.
„Aname sezone buvo problemų, turėjo būti laiko pagalvoti, kad veiktų, kad žmonės neatsidurtų kebliose situacijose, bet namų darbai nepadaryti“, – aiškino Seimo narė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Tačiau Vyriausybės atstovai ir toliau viliasi, kad prieš ketverius metus buvusi energetikos krizė nebepasikartos ir nei mokesčių, nei kompensacijų lengvatų neplanuoja.
„Šilumos kompensacijos turi vadovautis socialinio teisingumo mintimi. Norime nukreipti kompensacijas žmonėms, kuriems labiausiai reikia“, – tikino socialinės apsaugos ir darbo viceministras Tadas Vinokuras.
Seimo opozicija ragina valdančiuosius tobulinti ir internetinę Socialinių paslaugų informacinę sistemą, per kurią gyventojai nuotoliu teikia prašymus kompensacijoms. Dabar daugelyje savivaldybių senjorai, neturintys elektroninės bankininkystės, išmanaus telefono ar kompiuterio, priversti prašymus teikti savivaldybių patalpose ir laukti eilėse.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
