Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Vilniaus savivaldybėje darbuotojai 90-metį senjorą, atėjusį prašyti šildymo kompensacijos, primygtinai ragina prašymą pildyti kompiuteriu arba telefonu.
Jau nuo rugsėjo pradžios gyventojai į šį skyrių plūsta prašyti šildymo kompensacijų. Tie, kas nusprendė paprašyti kompensacijos tik dabar, čia priimti bus tik po dviejų mėnesių. Po ypač intensyvių pirmųjų rugsėjo savaičių, anot savivaldybės darbuotojų, pastaruoju metu prašančiųjų srautas aprimo, tačiau naujo lankytojų pliūpsnio darbuotojai laukia kitą mėnesį, kai žmonės gaus pirmąsias šildymo sąskaitas.
„Šiuo metu palankios oro sąlygos, žmonės nesuskumba teikti prašymų, bet prasidėjus šildymui, kai šildys patalpas, žmonės gaus pirmąsias sąskaitas, galimai sulauksime didesnio gyventojų skaičiaus“, – sakė Vilniaus savivaldybės atstovė Inga Grinevič.
Žmonės baiminasi šildymo sezono
Ne tik Vilniuje, bet ir visoje šalyje gyventojai nerimauja, kaip reikės susimokėti už šildymą, šilumininkams perspėjant, kad jis bus bent ketvirtadaliu brangesnis už praėjusį dėl pabrangusio kuro ir panaikintos PVM lengvatos.
„Badausime, o ką darysi?“
„Brangs šildymas. Nežinau, kaip čia žiemoti reikės. Kiek galima pasitaupai, bet viską šildymui turėsi atiduoti.“
„Pensija būtų 1000 eurų, o kai 600 eurų, tai...“
„Kompensacijos negaunu – namas nepriduotas, turiu iš savo pinigėlių išsiversti.“
„Susiveržiame, kažko kito nebeperkame, nuimame žiemą.“
Sostinės savivaldybėje kompensacijų jau paprašė apie 15 tūkst. vilniečių.
„Nuo rugsėjo 1 d. esame gavę 15 tūkst. prašymų kompensacijoms skirti. Skaičiai rodo, kad šiais metais pasikreipė 7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu“, – kalbėjo I. Grinevič.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad šį šildymo sezoną kompensacijų prašytojų bus 170 tūkst., tai yra 10 tūkst daugiau nei praėjusį sezoną, o kompensacijoms prireiks 80 mln. eurų, tai yra 10 mln. daugiau nei praėjusį sezoną. Ministerija palengvino sąlygas gauti kompensacijas, pavyzdžiui, padvigubino galimų turėti santaupų normatyvus, vienišam gyventojui dabar leistina riba – 7 tūkst. eurų. Tad ministrė I. Ruginienė ragina gyventojus prašyti kompensacijų, o pinigų, sako užteks visiems.
„Kainos didėja, prognozes skaičiuojame plačiau, jei kainos didėja, akivaizdu, kad prašančių bus daugiau, turime saugiklį įdėtą – 10 proc. tarp išlaidų ir pajamų, tai leidžia apskaičiuoti prognozes. Tačiau tikslius skaičius galėsime suvesti tik šildymo sezono pabaigoje. Dabar pats laikas pradėti tvarkytis dokumentus“, – aiškino ministrė Inga Ruginienė.
Na, o Vilniaus centralizuoto šildymo įmonės Miesto gijos duomenimis, apie dešimtadalis klientų neišgali laiku susimokėti už šildymą.
„Skolų iš viso turi 10 proc. visų klientų, vidutinė skolos suma vienam klientui siekia 150-200 eurų“, – minėjo „Miesto gijos“ atstovas Titas Atraškevičius.
Tuštėja dujų saugyklos
Net ir turintys šildymo skolų gyventojai galės gauti šildymo kompensacijas, tačiau ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo privalo sudaryti susitarimą su energijos tiekėju dėl skolos grąžinimo.
Beje, šiuo metu ES dujų saugyklos užpildytos 73 proc, tai yra dešimtadaliu mažiau nei prieš metus, kai buvo 83 proc. Dabartinis dujų kiekis spalio pradžioje yra žemiausias per 5 metus. Lietuva savo atsargas laiko Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje, kuri šiuo metu užpildyta vos 50 proc., o įsibėgėjant šildymo sezonui ims tuštėti. Visgi energetikos ministras ramina, kad Lietuva dujų nepritrūks, mat turi daug kitų apsirūpinimo šaltinių.
„Lietuva neturi jokių rizikų dėl tiekimo saugumo. Turime terminalą Klaipėdoje, jungtį Lenkijoje, atsargas Latvijoje, turime jungtį iki Suomijos terminalo, esame diversifikavę skirtingus kelius ir būdus apsirūpinti dujomis“, – pasakojo energetikos ministras Lukas Savickas.
Valstybinė miškų urėdija šią savaitę pradeda pardavinėti apie 50 tūkst. kubinių metrų biokuro. Tai beveik pusė kiekio, kurį urėdija pažadėjo šiemet pateikti papildomai pagal vyriausybės planą, skirtą stabdyti biokuro brangimą.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
