Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas. (Asmeninio albumo nuotr.)

Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas. (Asmeninio albumo nuotr.)

Daugelis valstybių – tarsi finansinės piramidės, kurios išgyventi ir padengti senas skolas gali tik dar labiau prasiskolindamos, todėl valstybėms derėtų apskritai uždrausti skolintis – tokią nuomonę spaudos konferencijoje „Kur Lietuvos valstybės skolinimosi ribos?“ trečiadienį išsakė kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitikas Stasys Jakeliūnas.

„Piramidinis finansavimo būdas yra tuomet, kai vienintelis skolos padengimo šaltinis yra kita skola. Paradoksalu, tačiau beveik visos valstybės yra atsidūrusios piramidinio finansavimo schemoje, – kalbėjo analitikas.– Iš čia seka išvada, kad joms reikėtų uždrausti skolintis, nes valstybės skolinasi piliečių vardu, tų pinigų nepanaudoja investiciniams projektams, o vėliau ir vėl skolinasi.“

Pasak S. Jakeliūno, vertinant valstybės skolinimosi šaltinius ir aplinkybes reikia atsižvelgti į kelis esminius dalykus – kokią dalį paskolos sugebama pasiskolinti vidaus rinkoje ir už kokias palūkanas. Jis pateikia ir Japonijos pavyzdį: neva Japonija dešimčiai metų skolinasi už 1 proc. palūkanų normą todėl, kad 95 proc. pasiskolinama vidaus rinkoje. Palyginimui, Lietuva 75 proc. pasiskolina iš užsienio valstybių, todėl tampa labiau priklausoma. S. Jakeliūno skaičiavimu, Lietuva skolinasi už per dideles palūkanas ir kitąmet jau turės palūkanoms sumokėti 2,5 mlrd. litų – du kartus daugiau nei skiriama krašto apsaugai.

REKLAMA

Pripažinimas valstybei

SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda sakė, kad dabartiniai Lietuvos įsiskolinimai neturėtų kelti didelio susirūpinimo ir ekonominio sunkmečio akivaizdoje yra natūralūs.

„Dabartinį skolinimosi poreikį formuoja du dalykai: senų paskolų refinansavimas arba būtinybė atsiskaityti už anksčiau išleistas obligacijas ir antra dalis – šviežiai susidaręs 2012 m. suplanuotas biudžeto deficitas, kuris sudaro mažąją dalį šių metų skolos, – vardino G. Nausėda. – Lietuva gali pasigirti ne didesne nei 40 proc. BVP siekiančia skola ir, mano įsitikinimu, per šitą ribą neperlips.“

Pasak G. Nausėdos, yra tik nedaug išimčių, kuomet valstybės krizės metu neįklimpo į didesnes skolas, o Lietuva bendrame kontekste atrodo gana gerai. „Lietuva 2009 m. turėdama 15 proc. nuosmukį, neviršijo dviženklio biudžeto deficito, o kitos šalys, turėdamos 10 proc. ar dar mažesnį biudžeto deficitą, jį viršijo daugiau. Tos šalys dabar yra didelėje rizikos grupėje, o Lietuvos tarp jų nėra. Tai yra pripažinimas to, ką valdžia padarė per pastaruosius keletą metų“, – kalbėjo G. Nausėda.

Siūlo nurašyti

Socialinių mokslų daktarė Jolanta Solnyškinienė svarstė, kad vienas iš būdų dabar išspręsti daugiausiai pasiskolinusių valstybių problemas – jų skolas nurašyti. „Vyksta diskusijos, kad pasidalinti atsakomybę, kuri slegia ir paprastų žmonių pečius, galima nurašant įsiskolinusių valstybių skolas. Šie procesai buvo Europoje, pastaruoju metu ją šiek tiek sustabdė Angela Merkel. Bet manau, kad viena iš galimybių gelbėti pasaulinę finansų sistemą yra skolų nurašymas.“

REKLAMA

J. Solnyškinienė oponavo S. Jakeliūno išsakytai pozicijai dėl skolinimosi uždraudimo valstybėms: esą tai daryti būtų neracionalu, nes valstybė skolintas lėšas gali investuoti ir iš jų gautų grąžą. Geresnė išeitis neva būtų reguliuoti skolinimosi tempus.

G. Nausėda taip pritarė, kad skolinimosi uždraudimas būtų per daug drastiška priemonė: paskolos valstybėms esą reikalingos vien dėl to, kad pritrūksta vadinamų „kasos lėšų“, nes metų eigoje valstybėms tenka skolintis todėl, kad mokesčiai į biudžetą įplaukia tam tikromis metų dienomis, o valstybei jų gali prireikti kiek anksčiau.

Esą kylančių paskolų problemos sprendimas galėtų būti ekonomikos skatinimas per verslo ciklą: esant geresniems metams reikėtų formuoti stabilizavimo fondą, o blogesniais galima būtų toleruoti leistiną biudžeto deficitą.

S. Jakeliūno nuomone, valstybės įsiskolinimo ateityje galima būtų išvengti tik kompleksinėmis priemonėmis, iš kurių dauguma – ilgalaikės: „Reikėtų skatinti darbo vietų kūrimą nukentėjusiuose sektoriuose, traukti pinigus iš šešėlio, skatinti prakutusius emigrantus sugrįžti į Lietuvą ir, suprantama, kuo pigiau skolintis. Reikalingas visų šių priemonių kompleksas, bet kol kas nė viena nėra vykdoma.“

Ekonomika.lt primena, Lietuvos vyriausybė praeitą savaitę tarptautinėse rinkose pasiskolino 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų), užsienyje išplatindama obligacijas, kurių pajamingumas antrinėje rinkoje siekė 4 proc.

kryptis
2012-04-25 19:03:50
Autoriaus mintis patvirtina daugelis analitikų. Štai ką sako vieno mokslinių tyrimų centro profesorius: -
“Kai "piramidė", vadinama "globali ekonomika" apėmė beveik visą pasaulį - ji atėjo natūralios pabaigos - pasaulinės krizės.Visas pasaulis, juk negali gyventi skolon”. Kas stato piramides bus palaidotas po jomis, tarsi faraonai. Piramidės stumia žmones vartoti daugiau ir daugiau. Kaip rezultatas, mes išsivystėme iš žmogaus "protingo"į žmogų - "suvartoją". Bet gamtiniai ištekliai yra riboti. Todėl mes turime pereiti prie riboto vartojimo. Tai turi suprasti ir visa visuomenė. Tik subalansuotas santykis su gamta ir geri tarpusavio santykiai gali išgelbėti žmoniją. Šia kryptimi, turi dirbti žiniasklaida.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
J. 2012-04-26 23:16:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
‎"...viena iš galimybių gelbėti pasaulinę finansų sistemą yra skolų nurašymas." Tokia idėja tik iš pirmo žvilgsnio atrodo eretiška. Galimybė gelbėti Europos finansų (o gal ir pasaulinę sistemą) tokiu būdu remiasi nuostata, kad finansų sistemos dalyviai (bankai, finansinės korporacijos, fondai...) taip pat turi prisiimti atsakomybę už finansinės krizės padarinius, juolab, kad visuotinai pripažįstama, kad jų godumas ir veiklos neskaidrumas ir buvo pagrindine finansų krizės priežastimi. Nereti atvejai, kai bankai/finansų sistema buvo „gelbėjama“ mokesčių mokėtojų pinigais, kuriems tuo pat metu buvo pasiūlyta pereiti prie taupymo rėžimo. Ekonominės krizės iki šiol neleidžia atsitiesti nei namų ūkiams, nei įmonėms, nei viešajam sektoriui, ant kurio pečių krito ir skurstančių tautiečių socialinių problemų sprendimas. Suprantama, kad apkarpyti savo viršpelnius finansiniai tarpininkai nenori ir randa tam argumentų. Tiesa ta, kad finansų sistema per pastaruosius šimtą metų tapo labai sudėtinga; sudėtingi tapo ir jų siūlomi produktai, o veikla dažnai remiasi ne tiek ekonomine logika, kiek finansinio pokerio taisyklėmis; yra uždara ir neskaidri, sunkiai sukontroliuojama ir nepasiduoda prognozei. Tokia veikla generuoja lengvus ir greitus pinigus, nors ir remiasi milžiniška rizika. Į tuos žaidimus sistemingai bandoma įtraukti kuo daugiau lengvatikių, todėl finansinių korporacijų (ir bankų) veikla neretai primena ne solidžias kompanijas, o MMM korporacijas. Tokia finansinių tarpininkų veikla „pučia“ burbulus (pvz., nekilnojamojo turto burbulą) ir stimuliuoja ekonomikos perkaitinimo procesus... Kontroversiškai vertinama skolų nurašymo idėja praktiškai buvo įgyvendinta Graikijoje, o pats procesas pristabdytas A.Merkel iniciatyva, kadangi ši pajuto didžiulį bankininkų spaudimą... (apie tai galima paskaityti spaudoje). Tačiau precedentas jau yra; vyksta diskusijos apie tai, kad skolų nurašymas gali būti „Maršalo planu“, gydant Europos finansų sistemą...   ATSAKYTI
kryptis 2012-04-25 19:03:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Autoriaus mintis patvirtina daugelis analitikų. Štai ką sako vieno mokslinių tyrimų centro profesorius: -
“Kai "piramidė", vadinama "globali ekonomika" apėmė beveik visą pasaulį - ji atėjo natūralios pabaigos - pasaulinės krizės.Visas pasaulis, juk negali gyventi skolon”. Kas stato piramides bus palaidotas po jomis, tarsi faraonai. Piramidės stumia žmones vartoti daugiau ir daugiau. Kaip rezultatas, mes išsivystėme iš žmogaus "protingo"į žmogų - "suvartoją". Bet gamtiniai ištekliai yra riboti. Todėl mes turime pereiti prie riboto vartojimo. Tai turi suprasti ir visa visuomenė. Tik subalansuotas santykis su gamta ir geri tarpusavio santykiai gali išgelbėti žmoniją. Šia kryptimi, turi dirbti žiniasklaida.
   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų