vtv.nuotr.

vtv.nuotr.

Lietuva siekia sustiprinti aukštą pridėtinę vertę kuriančias pramonės šakas bei paskatinti verslą daugiau investuoti į mokslo laimėjimus ir aukštąsias technologijas bei panaikinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą trikdančius barjerus. Tam šalies mokslo ir technologijų infrastruktūra turėtų būti geriau pritaikyta teikti inovacijų paramos paslaugas, todėl valstybei yra ekonomiškai naudinga toliau vis didinti ir paslaugų kokybę, ir prieinamumą.

Vienas iš verslo ir mokslo partnerystės skatinimo būdų – inovaciniai čekiai, kurie skirti įmonėms įsigyti paslaugas iš mokslo ir studijų institucijų. Ši inciatyva yra labai gera, verslininkai ja džiaugiasi ir tikimės, kad ateityje jų atsiras daugiau, o viena iš galėtų būti – laboratorinės techninės ir programinės įrangos registras.

Verslui skirtų paslaugų plėtra

Pirmas žingsnis buvo žengtas Ūkio ministerijos iniciatyva, o naujai įkurta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra paskirstė 1 mln. litų sumą paramai pagal inovacinius čekius ir su 87 įmonėmis pasirašė sutartis. Tačiau ar visada mokslininkų kompetencijos siejasi su laboratorinės įrangos pajėgumais? Kogero visai realu, kad kai kuriais atvejais laboratorinės techninės ir programinės įrangos galimybės gali būti plačiau panaudotos, nei kad mokslininkų tyrimų sritys.

REKLAMA

Vertindamas temos aktualumą ir norėdamas susipažinti su esama situacija Žinių ekonomikos forumas organizavo specialų susitikimą su Švietimo ir mokslo ministerijos, Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos, Šiaurės miestelio technologijų parko, Saulėtekio slėnio, biotechnologijos įmonės BioEKSMA atstovais.

Susitikimo metu susirinkę minėtų organizacijų atstovai aptarė tokio registro būtinumą, nes tai padidintų esamos laboratorinės įrangos panaudojimo galimybes ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. O šis registras galėtų pasitarnauti kaip priemonė padedanti pritraukti užsienio įmones, mokslo institutus ar pavienius tyrėjus, kurie ieško galimybių vystyti mokslinius tyrimus. Tačiau prieš kuriant tokį registrą pirmiau reiktų išsiaiškinti kokią informaciją jame įrašyti, kad ja tinkamai pasinaudotų verslas.

Verslui ir mokslui reiktų dažniau galvoti drauge

Naujos laboratorinės įrangos yra nupirkta pakankamai nemažai, tiek už valstybės biudžeto lėšas, tiek už Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, tačiau apie tai kokie yra įrangos pajėgumai ir kokius tyrimus galima atlikti su įranga informacijos nėra pakankamai. Be to, aukštųjų technologijų pramonė planuodama naujų produktų gamybą norėtų žinoti kada, kas ir kokią įrangą planuoja įsigyti. Tokia informacija padėtų pagrįsti įrangos būtinumą ir reikalingumą, nes kai nėra žinoma kas yra, tai neaišku ir ko dar trūksta.

Aukštųjų technologijų verslas turėdamas elektroninę prieigą prie laboratorinės įrangos registro galėtų geriau suprasti tyrimų sritis, o prireikus konsultuotis, vykdyti tolimesnę veiklą ne tik pagal įrangą, bet ir pagal mokslinę sritį ir teikiamas tyrimų paslaugas. O valstybė plėtodama tokį registrą šalyje padidintų galimybes verslui ir mokslui nuo atradimų ir tyrinėjimų laboratorijose vystyti prototipus ir komercializuoti idėjas.

REKLAMA

Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva šalyje yra kuriami atviros prieigos centrai - tai mokslo, studijų ir verslo slėniuose įkurtos laboratorijos aprūpintos moderniausia įranga, o juose savo tyrimus galės atlikti mokslininkai, stažuotojai ir net studentai ir privataus sektoriaus vartotojai. Pirmieji  tokie centrai turėtų  atsirasti ne vėliau kaip 2011 metų pradžioje. Atviros prieigos centrus planuojama  įkurti „Saulėtekio“ ir „Santaros“ slėniuose Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ – Kaune, bei  Klaipėdos Jūriniame slėnyje, kuriuose bus vykdomi mokslo darbai biomedicinos ir biotechnologijos, medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų, inžinerijos ir informacinių technologijų, gamtos išteklių ir žemės ūkio mokslų srityse. Tai labai aktualu, bet gali būti sudėtinga įgyvendinti. Bet apie tai plačiau kitame straipsnyje.

Tomas Pranckevičius

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
REKLAMA
Tęsiantis karantinui Vilniaus naujų būtų pardavimai beveik sustojo. Balandžio mėnesį buvo parduota 93 procentais mažiau butų negu prieš karantiną, apie tai feisbuke paskelbė NT ...
„Ignitis“ (Irmantas Gelūnas/Fotobankas)
Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ ir Suomijos koncerno „Fortum“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje baigiama statyti 160 mln. eurų vertės kogeneracinė jėgainė (KKJ) į šalies ...
Sodra (Justinas Auškelis/Fotodiena nuotr.
Birželio mėnesį dalis senjorų sulauks didesnių pensijų, daugiau gyventojų pasieks nedarbo išmokos, tačiau baigiantis mokslo metams ir nelikus apribojimų veikti ugdymo ...
.
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama žaliosios energetikos plėtrai, kuria siekiama prisidėti prie tvarios aplinkos kūrimo. Lietuvoje šis procesas taip pat ...
Lietuvoje pensiją gavo beveik 1 mln. žmonių (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje bent vienos rūšies pensiją gavo 899,8 tūkst. asmenų, arba maždaug kas trečias šalies gyventojas (32,2 proc.), rodo išankstiniai Statistikos ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų