4 darbo dienų savaitė jau ir Lietuvoje: prognozuojama, kad greitai visos įmonės dirbs trumpiau

Lietuvos įmonės jau realiai išbando trumpesnę darbo savaitę, o per ją darbuotojai dirba ne 5, bet 4 dienas. Nors darbo valandos trumpėja, tačiau atlyginimas lieka toks pat. Kai kurie darbdaviai prognozuoja, kad anksčiau ar vėliau visos įmonės pereis prie trumpesnės darbo savaitės. Tačiau abejojama, ar tai turi būti įtvirtinta įstatymu.

Trumpesnę darbo savaitė išbandžiusi akcinė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai džiaugiasi išaugusiu darbuotojų našumu.

Įmonės personalo partnerė Gintarė Belousienė teigė, kad 2020 metais sėkmingai pasibaigus bandomajam 4 darbo dienų projektui jau nuo 2021 m. pradžios 33 įmonės padaliniai. Išbandyti trumpesnės savaitės privalumus gali apie 80 proc. dirbančių kolegų.

Darbo krūvis buvo perplanuotas

„Esame viena didžiausių energetikos bendrovių Lietuvoje ir savo klientams mes visada dirbsime 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę. Todėl klientų aptarnavimo grupė juos aptarnauja visą darbo savaitę, 5 darbo dienas, kaip ir iki šiol. 4 darbo dienų savaitės modelis reiškia, kad darbai perplanuojami taip, kad mūsų klientams ir jų poreikiams bei lūkesčiams tai jokios įtakos neturėtų.

Tačiau dėl darbo specifikos apie 20 proc. kolegų negalės išbandyti trumpesnės savaitės, tai kolegos dirbantys pamainomis ir kolegos dirbantys klientų skambučių centre“, – aiškino personalo specialistė.

Anot jos, įmonė per pirmus šių metų mėnesius dirbo trumpiau, bet efektyviau.

„30 mūsų organizacijos padalinių padidino savo darbo našumą 20 proc. Kolegos per 4 darbo dienas išlaikė savo veiklos efektyvumo rodiklius ar net juos pagerino. 3 padaliniuose dalis veiklos efektyvumo rodiklių, deja, nebuvo pasiekti, tačiau išanalizavus priežastis, tik viename padalinyje projektas lėmė žemesnius rezultatus.

Be to, fiksavome darbuotojų sergamumo koeficiento sumažėjimą nuo 7 proc. iki 4 proc. Apklausų rezultatai parodė, kad dirbdami trumpesnės savaitės ritmu net 57 proc. darbuotojų jaučia mažesnį stresą. Naujausios apklausos duomenimis, – net 97 proc. joje dalyvavusių kolegų nori, kad projektas būtų tęsiamas. Vadinasi, didžioji dauguma kolegų palaiko idėją dirbti trumpiau“, – pasakojo G. Belousienė.

REKLAMA

Anot jos, pagrindinis projekto tikslas – dirbti dar efektyviau, kartu didinant darbuotojų motyvaciją ir įsitraukimą.

„Vilniui, bendrovei, klientams turime sukurti tokią pačią ar net didesnę vertę, nei sukuriame dirbdami įprastu grafiku. Ir tuo pat metu norime, kad didesnis efektyvumas kurtų didesnę naudą patiems darbuotojams. Šiais metais toliau detaliai matuosime rezultatus ir vertinsime tolimesnę projekto perspektyvą.

Tikime, kad jau kitais metais galėsime 4 darbo dienas įvardinti ne kaip projektą, o kaip įprastą praktiką įmonėje“, – aiškino G. Belousienė.

Turi darbo valandos trumpės, atlyginimas augs

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad darbuotojų atstovai jau labai daug kalba apie trumpesnę darbo savaitę.

„Esame įsitikinę, kad jau dabar visi sektoriai gali pereiti prie 4 darbo dienų savaitės. Tačiau nepereina dėl finansinių kliūčių. Darbdaviai nenori papildomai investuoti į darbuotojus ar samdyti jų daugiau.

Tačiau jau turime keletą įmonių, kurios išbando 4 darbo dienų savaitę. Ir girdėjome tik gerus atsiliepimus. Be to, kitose Europos šalyse irgi vis dažniau kalbama darbo savaitės trumpinimą. Tokiu būdu auga darbuotojų našumas“, – pasakojo darbuotojų atstovė.

 

Anot jos, biurų darbuotojai jau šiandien gali pradėti dirbti trumpiau ir darbdaviams nereikės nieko papildomai investuoti.

„Tačiau pamainomis dirbančių darbuotojų darbo laiką darbdaviai turės perorganizuoti. Pavyzdžiui, jeigu žmogus dirba 12 valandų, jo darbą laiką laisvai galima sutrumpinti iki 6 darbo valandų. Tik ko gero reikės nebe 2 ar 3 pamainų, bet 4 ar 5. Darbdavys turės priimti daugiau darbuotojų ir padaryti didesnę darbuotojų rotaciją“, – aiškino I. Ruginienė.

Ji pažymėjo, kad sutrumpinus darbo savaitę, atlyginimas neturi mažėti.

„Darbuotojai turėtų mažiau dirbti už tą patį atlyginimą. Be to, šis pasiūlymas nereiškia, kad darbuotojai, negalės dirbti daugiau valandų. Jie galės dirbti, tik tas laikas bus traktuojamas, kaip viršvalandžiai, kurie bus apmokami jau kitu tarifu“, – pasakojo darbuotojų atstovė.

REKLAMA

Tačiau, jos teigimu, darbdaviai, ne tik, kad nenori investuoti į darbuotojus, bet ir ima juos gąsdinti ketvirtąja pramonės revoliucija.

„Sako, kad jie greitai taps nebereikalingi. Darbdaviai formuoja požiūrį, kad darbuotojas turi dirbti kuo daugiau ir ilgiau, bet pinigų gauti mažiau.

Darbdaviai netgi nuteikinėja darbuotojus prieš profsąjungas, sakydami, kad jos siekia mažinti darbo valandas, todėl darbuotojai gaus mažiau. Tačiau viskas yra priešingai. Siekiame, kad darbuotojai dirbtų mažiau, bet uždirbtų daugiau“, – aiškino I. Ruginienė.

Ji pastebėjo, kad daugeliui žmonių nepakanka atlyginimo, kad jie galėtų išgyventi.

„Žmonės turi ieškoti antro ar net trečio darbo, kad galėtų išgyventi. Jie aukoja savo laisvalaikį ir savaitgalius, kad mėnesio pabaigoje turėtų didesnė pinigų sumą. Taip nebeturi būti.

Darbdaviams turbūt reikia laiko suprasti, kad investicijos į darbuotojus atsiperka. Jeigu darbuotojai gaus didesnį atlyginimą, jie dirbs našiau. Bet jeigu jis gaus mažiau, tikrai neturės motyvacijos dirbti našiau“, – teigė darbuotojų atstovė.

Žmonėms vis mažiau rūpės materialūs dalykai

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, kad ateityje neišvengiamai darbuotojai ims dirbti trumpiau.

„Akivaizdu, kad naujos technologijos sukuria didesnį darbo našumą ir pridėtinę vertę. Be to, kyla klausimas, kiek apskritai žmonėms reikės produktų, kurie pagaminami. Matome, kad formuojasi kitoks žmonių požiūris, jiems nereikia vilų, jachtų. Šie žmonės orientuojasi į procesą, veiklos prasmingumą. Materialios vertybės tampa vis mažiau svarbios. Žmonės daugiau laiko norės skirti savišvietai, poilsiui.

Tai skatina ir žalioji ekonomika. Vietoje gausaus vartojimo pereiname link prasmingo vartojimo. Nebebus būtinybės daug ir ilgai dirbti, tam, kad žmonės galėtų nusipirkti daug daiktų“, – sakė darbdavių atstovas.

Jis pastebi, kad keičiasi kartos.

„Mano karta gyveno didelio deficito laikas. Kas rinkoje atsirasdavo, tas praktiškai būdavo ir parduodama. Dabar žmonės išrankesni ir orientuoti į tausojimą. Tad pasikeitęs požiūris į vartojimą ir technologinės priemonės, robotai, kiti įrenginiai lems, kad dirbti reikės mažiau“, – komentavo D. Arlauskas.

REKLAMA

Tačiau anot jo, į darbo savaitės trumpinimą reikėtų žiūrėti lanksčiai.

„Kažin, ar reikėtų tokio įstatymo. Juk tos įmonės, kurios jau dabar gali trumpinti darbo laiką, tai ir daro.

Be to, tokių įmonių darbo vietos taps patrauklesnės, jos taps konkurencingesnės. Tokios įmonės pasiūlys geresnes darbo sąlygas ir galės priimti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus“, – pastebėjo D. Arlauskas.


Rašyti komentarą...
l
labai
2021-05-18 10:33:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
šaunu jei butu galima dirbti 4 dienas, dabar labai išvargina tos 5 dienos
Atsakyti
-1

L
Lt
2021-05-18 10:59:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pagaliau einame link Europos šalių.
Atsakyti
0

A
2021-05-18 09:12:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pezalai. Dėl vienos išeiginės per metus darbdaviai apsi*ika. O čia kliedi apie keturių dienų darbo savaitė. Matosi, kad nebėra ką rašyti...
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (15)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų