Dirbate iš namų? Sužinokite, kada jūsų interneto, elektros ar vandens sąskaitas turi apmokėti darbdavys

Dažnai darbo priemonėmis nuotolinio darbo metu rūpinasi pats darbuotojas. Tačiau profesinių sąjungų atstovai tikina, kad jomis turėtų rūpintis darbdaviai. Ir ne tik stalais ar kėdėmis, jie turėtų apmokėti ir interneto, elektros ar vandens sąskaitas. Darbdaviai sutinka, kad turi aprūpinti darbo priemonėmis tačiau pastebi, kad tada teks mokėti dvigubai – išlaikyti biurus ir darbuotojus namuose.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tvirtino, kad darbdavys privalo rūpintis visomis darbuotojo darbo priemonėmis.

„Tai numato ir teisės aktai bei Darbo kodeksas. Darbdavys privalo suteikti visas reikalingas darbo priemones darbui atlikti. Juk nesvarbu, kad darbuotojas pakeitė darbo vietos adresą. Juk būna, kad ir biurai keičia adresus, tačiau darbo priemonių dėl to nesumažėja“, – komentavo darbuotojų atstovė.

Anot jos, darbdaviai turėtų suprasti, kad visas reikalingas priemones darbuotojai naudoja ne asmeniniams tikslams, bet darbui atlikti.

„Kaip jie kitaip gerai atliks darbus, jeigu neturės priemonių? O daugiausiai ir mums kyla klausimų dėl elektros ar interneto sąskaitų apmokėjimo. Dėl šių dalykų darbuotojas turėtų susitarti su darbdaviu ir tiksliai apskaičiuoti, kiek elektros sunaudojama asmeniniais tikslais, o kiek – darbo“, – aiškino I. Ruginienė.

Pasak jos, dažnai atrodo, tarsi patys darbuotojai nusprendė likti namuose ir ten dirbti.

„Tačiau juk darbdavys nusprendė, kad įmonės darbuotojai dirbs nuotoliniu būdu. Todėl įmonė turi turėti parengtą nuotolinio darbo organizavimo tvarkos dokumentą. Jame darbdavys turi aprašyti, kaip bus vykdomas darbas iš namų, kokios priemonės bus skiriamos darbuotojui“, – sakė darbuotojų atstovė.

I. Ruginienė tikina, girdėjusi kalbų, kad darbuotojai turėtų jau vien dėl to džiaugtis, kad darbdaviai apskritai leidžia dirbti iš namų ir patiems reguliuoti darbo laiką.

„Jiems atrodo, kad namuose darbuotojas sėdi ir nieko neveikia. Taip sakyti ir galvoti gali tik tiek, kurie namuose niekada nėra dirbę.

REKLAMA

Dažnu atveju namuose darbuotojai dirba daugiau negu dirbtų biure. Nuotolinio darbo metu išnyksta darbo ir poilsio režimo ribos. Namuose darbuotojai dirba ilgiau, o tai atsiliepia jų sveikatai ir produktyvumui. Todėl nereikėtų traktuoti, kad darbas iš namų turi tik privalumus. Taip tikrai nėra“, – komentavo darbuotojų atstovė.

Darbas iš namų turi būti įformintas

Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius teigė, kad rekomenduojama darbdaviams įforminti nuotolinį darbą atskira tvarka.

„Pavyzdžiui, nuotolinis darbas gali būti įforminamas darbuotojui pateikus prašymą, o darbdaviui vietiniu teisės aktu (vidine tvarka, įsakymu) leidžiant darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu.

Tuose dokumentuose būtų reglamentuoti visi klausimai, susiję su darbuotojų nuotoliniu darbu: kada darbuotojas gali pateikti prašymą, kas prašyme turi būti nurodyta, per kiek laiko prašymas apsvarstomas, kada tenkinamas ar netenkinamas. Taip pat turėtų būti aiškiai apibrėžta, koks yra namuose dirbančio darbuotojo darbo laikas, kaip tas darbo laiko paskirstomas – darbo pradžia ir pabaiga, pertraukos pailsėti ar papietauti“, – aiškino specialistas.

Pasak jo, nuotolinio darbo tvarką įmonėje nustatančiuose dokumentuose gali būti aptartas ir darbui reikalingų priemonių naudojimas.

„Dirbant nuotoliniu būdu, darbdavys turi užtikrinti visas reikiamas darbo priemones, pavyzdžiui, suteikti darbui nešiojamąjį kompiuterį ar tarnybinį mobilųjį telefoną. Jei darbuotojui trūksta darbo stalo ar kėdės, darbdavys galėtų pristatyti stalą ar kėdę iš darbovietės, kad darbuotojas galėtų dirbti patogiai, nekenkdamas sveikatai, pavyzdžiui dėl neergonomiškos darbo vietos.

REKLAMA

Kitas svarbus klausimas – eksploatacinių išlaidų (asmeninio kompiuterio, mobilaus telefono, elektros, interneto, vandens ar kitų) kompensavimas. Darbuotojo reikalavimas apmokėti patiriamas eksploatacines išlaidas būtų teisėtas, jeigu tai naudojama ne asmeninėms reikmėms, o darbui, todėl darbdavys galėtų nusimatyti tam tikrą kompensavimo mechanizmą arba susitarti tarpusavyje“, – komentavo Š. Orlavičius

Darbdaviams teks mokėti dvigubai?

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, kad darbo priemonių apmokėjimo klausimas jau kelia daug diskusijų ir tarp darbdavių.

„Tačiau be tam tikrų teisės aktų ar Darbo kodekso pakeitimų darbdaviams su darbuotojais bus sunku susitarti.

Pavyzdžiui, įmonė nuomoja biuro patalpas, o didžiąją dalį darbuotojų išleidžia dirbti nuotoliniu būdu namuose. Tada išeina, kad darbdavys turės apmokėti tiek biuro komunalines ir kt. išlaidas, tiek darbuotojo, kuris dirba namuose.

Be to, jeigu darbdavys apmokės darbuotojo sąskaitas už internetą, elektrą ar vandenį, svarbu žinoti, kaip tai vertins Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Pagal dabartinius įstatymus tai gali būti vertinama, kaip pajamos natūra. Todėl tai būtų apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu ir įmonei du kartus padidėtų sąnaudos“, – aiškino darbdavių atstovas.

Anot jo, visa ši situacija yra kol kas pakibusi ore.

„Neneigiu, kad darbo priemonės darbuotojui turėtų būti apmokamos, tačiau turėtų būti numatyta, kad darbdaviai nepatirtų dvigubų išlaidų“, – sakė D. Arlauskas.

Darbo priemones padovanojo

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) asociacijos „Infobalt“ atstovas Paulius Jakutavičius teigė, kad visos IRT įmonės yra suinteresuotos darbuotojų motyvacija, o pandemijos ir ribojimų laikotarpiu – tam skiriamas dar padidintas dėmesys.

REKLAMA

„Pagalba užsitikrinant tinkamas darbo vietas namuose yra irgi to dalis. Vienos įmonės padėjo darbuotojams pasiimti iš biurų patogias kėdes, stalus, papildomus monitorius. Kitos padovanojo tas reikalingas priemones.

Kiekvienu atveju į reikalus žvelgiama labai individualiai ir kylantys iššūkiai sprendžiami kartu, nes tai lemia darbuotojų produktyvumą, pasitenkinimą darbu ir motyvaciją“, – komentavo P. Jakutavičius.

Mokesčių nereikės mokėti susitarimą įforminus

Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė teigė, kad Darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijoms atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą.

„Darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą. Tokiu atveju gali būti susitarta ir dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.

Pagal Darbo kodekso nuostatas išmokėta kompensacija už darbuotojo darbo priemonių ar turto naudojimą, pajamų mokesčiu neapmokestinama. Tačiau tik tuo atveju, kai įmonės apskaitos politikoje yra nustatyta kompensacijos dydžio apskaičiavimo tvarka ir asmeninio turto naudojimo sąlygos ir tokios kompensacijos mokėjimas reglamentuotas darbdavio patvirtintose kompensacijos mokėjimo taisyklėse“, – komentavo specialistė.


Rašyti komentarą...
P
PP
2020-11-23 06:47:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
Profsąjungos turi ginti darbuotojų teises, o čia mulkinamas darbuotojas ,verčiamas rašyti prašymą darbdaviui. Tai kieno iniciatyva vyksta darbas,gal reikia pasirašyt laikiną sutartį karantino laikotarpiui? Kodėl atpirkimo ožiu daromas darbuotojas, jei darbo priemonėmis aprūpina darbdavys?
Atsakyti
0

t
tt
2020-11-23 08:55:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kadangi karantinas yra priverstinis ir jį paskyrė vyriausybė, tai jie tegu ir apmoka.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų