Narkevičius: kyla grėsmė „Rail Baltica“ projektui

Apie galimybę europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ Lietuvai statyti savarankiškai, be Estijos ir Latvijos, prabilęs susisiekimo ministras pareiškė, kad bendras projekto valdymo modelis jau kelia grėsmę jo tęstinumui. 

Geležinkelis  (Teodoras Biliūnas/Fotobankas)

„Yra laikotarpis, kada galime tobulinti organizacinius, vadybinius suverenumus, tačiau kai tas vadinimas tobulinimas sudaro grėsmę projekto tęsimui, reikia aiškiai apsibrėžti, ar toliau reikia eiti tuo keliu“, –  spaudos konferencijoje Vilniuje ketvirtadienį sakė J. Narkevičius. 

Anot jo, Lietuva jau kurį laiką analizuoja, ar Lietuvai savarankiškai tiesiant „Rail Baltica“ procesas būtų racionalesnis.

„Su visa atsakomybe sakau, kad kurį laiką analizuojame, skaičiuojame, ar savarankiškas tiesimas Lietuvos teritorijoje, prisilaikant visų įsipareigojimų, nebūtų racionalesnis, greitesnis, operatyvesnis ir užtikrinantis, kad galime iki 2026 metų realizuoti tą projektą“, – sakė J. Narkevičius. 

Jis tikino, kad toks sprendimas nepaveiktų trijų Baltijos šalių įgyvendinamo projekto technologinio vientisumo.

„Jeigu būtų būtinumas, kraštutinis būtinumas realizuoti šitą projektą savarankiškai, tai technologiškų, vientisų sprendimų nepaveiktų“, – virtino J. Narkevičius. 

Jis teigė, kad spręsdama dėl tolesnio „Rail Baltica“ įgyvendinimo, Lietuva neperžengs raudonųjų linijų – neleis statybos ir jau pastatytos infrastruktūros valdyti ne Lietuvos valstybės įmonei.

„Jeigu yra problemos organizacinio pobūdžio, tai mes jas sprendžiame ir išsprendžiame. Jeigu yra kiti siekiai, tai mes aiškiai sakome, kad mes neperžengsime raudonos linijos Lietuvos interesų pažeidimo“, – tvirtino J. Narkevičius.

REKLAMA

Jo teigimu, Lietuva nenori, kad infrastruktūrą jos teritorijoje statytų kitų valstybių įmonės – tai turi daryti „Lietuvos geležinkeliai“.

Tačiau ministras nekonkretizavo, ar šalis svarstytų galimybę pasitraukti iš bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“.

J. Narkevičius trečiadienį Kaune sakė, kad dėl „Rail Balticos“ mato grėsmę, jog šis projektas gali „jei ne žlugti, tai susistabdyti“.

Latvija ir Estija norėtų, kad „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas būtų labiau integruotas, tuo metu Lietuva tam priešinasi ir nori projektą toliau vystyti pati, o pastatytos infrastruktūros priežiūrą palikti „Lietuvos geležinkeliams“.

Dėl „Rail Baltica“ įgyvendinimo modelio Baltijos šalys nesutaria jau kurį laiką. Apie interesų konfliktus projekte yra kalbėjusi prieš porą metų iš „RB Rail“ vadovės pareigų pasitraukusi Baiba Rubesa.

Pagal dabartinį „Rail Baltica“ valdymo modelį, projektas yra centralizuotas tik iš dalies – „RB Rail“ koordinuoja projekto įgyvendinimą, studijas ir kaštų naudos analizę – tai, kas aktualu visoms Baltijos šalims, taip pat ji atsakinga už vienodą standartą, elektrifikavimą, eismo valdymų sistemų diegimą. 

Visa „Rail Baltica“ vertė Baltijos šalyse siekia apie 5,8 mlrd. eurų, jos ilgis – 870 kilometrų, o vien  Lietuvoje – 392 km, kur trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną.

Geležinkelį planuojama nutiesti iki 2026 metų.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų