Ką daryti, kad anksčiau sukauptos atostogos nedingtų

Iki liepos 1 d. dalis darbuotojų, kurie iki Darbo kodekso pakeitimo prieš kelerius metus buvo sukaupę daugiau atostogų ir jų neišnaudojo, jas veikiausiai praras. Tačiau kai kuriais atvejais išsaugoti jas dar galima.

(nuotr. Fotodiena)

Apie tai – „Jurex“ advokatų kontoros vadovaujančios partnerės, advokatės Jurgitos Judickienės komentaras.

Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo 2017-07-01 sukaupę ir vis dar turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už daugiau kaip trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki liepos pradžios.

Po to šiomis susikaupusiomis atostogomis darbuotojai galės pasinaudoti jų negalėjo išnaudoti dėl objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui:

a) darbuotojas negalėjo išnaudoti susikaupusių kasmetinių atostogų, nes naudojosi tikslinėmis atostogomis — nėštumo ir gimdymo atostogomis, po to vaiko priežiūros atostogomis, nemokamomis atostogomis ir nebeliko laiko išnaudoti dar ir iki 2017-07-01 susikaupusių visų kasmetinių atostogų dienų;

b) svarbia priežastimi, kad darbuotojas negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, laikomas darbuotojo nedarbingumo laikotarpis;

REKLAMA

c) įvertinant, kad nuo karantino paskelbimo 2020-03-16 beveik tris mėnesius darbuotojams galėjo būti skelbiama prastova, tai darbuotojai galėjo neturėti galimybės pasinaudoti sukauptomis atostogomis ir dėl prastovos.

Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis turėtų būti pratęsta nedarbingumo ar prastovų laikui, jei dėl nedarbingumo ar prastovų darbuotojas negalėjo pasinaudoti atostogomis. Pavyzdžiui, buvo numatęs atostogas atostogų grafike, bet susirgo ir jam buvo paskelbta prastova, tai tokiomis atostogomis jis galėtų toliau naudotis su darbdaviu suderinta tvarka.

Priklausys ir nuo darbdavio

Taip pat anksčiau sukauptas atostogas dar bus galima panaudoti, jeigu to darbuotojai negalėjo pasinaudoti dėl darbdavio kaltės.

Pavyzdžiui, darbdavys neleido ar nesudarė sąlygų darbuotojui atostogauti visą laiką nuo 2017-07-01 iki 2020-07-01, nors darbuotojas prašė tokių atostogų suteikimo.

Šiuo atveju bus vertinama ir darbdavio, ir darbuotojo kaltė, organizuojant atostogų suteikimą, informuojant darbuotoją apie jo sukauptas atostogas, kuriomis jis gali pasinaudoti.

Atostogos neprapuls, jei darbdavys geranoriškai pagerins darbuotojų padėtį palyginti su ta, kurią numato darbo kodeksas, ir savo iniciatyva toliau leis pasinaudoti sukauptomis atostogomis, nors darbuotojas ir nebegalės reikalauti suteikti šių neišnaudotų susikaupusių atostogų. To darbdavys neprivalo daryti, bet gali.

Jei darbuotojas atostogas kaupė ir pats jomis nesinaudojo savo sprendimu, nors apie sukauptas atostogas ir teisę jomis pasinaudoti žinojo, ir nebuvo jokių svarbių priežasčių, kodėl darbuotojas negalėjo faktiškai pasinaudoti atostogomis, nuo 2020-07-01 darbdavys galės ne tik tokių atostogų nesuteikti, bet neprivalės už jas ir mokėti kompensacijos, darbo santykiams pasibaigiant.

Taigi darbuotojai, kurie turi teisę į minimalias 20 darbo dienų atostogų, 2020-07-01 išsaugo 60 darbo dienų atostogų, o praranda teisę reikalauti pasinaudoti atostogomis, kurios viršija 60 darbo dienų.

Net ir po 2020-07-01 ribotas atostogų „galiojimas“ vis dar išliks aktualus. Darbo kodeksas numato, kad „teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas darbo kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.“ Todėl pavyzdžiui, visas atostogas už 2018 metus darbuotojas turės išnaudoti per trejus metus po 2018 metų pabaigos, t. y. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Teisė pasinaudoti atostogomis per trejus metus galioja visoms atostogoms (ir pailgintoms, ir už papildomą stažą ar ypatingą darbų pobūdį). Po 3 metų neišnyksta tik teisė į papildomą poilsį pagal DK 144 straipsnio 5 dalį už darbą poilsio ir švenčių dienomis ar viršvalandžius.

Taigi darbuotojas įgijęs teisę į kasmetines atostogas turi jas laiku panaudoti savo poilsiui, darbingumui atkurti. Kaupti atostogų, tikintis finansinės kompensacijos, tiesiog neapsimoka, nes teisė į tokias atostogas yra riboto galiojimo. O darbdavys taip pat turi ir gali skatinti darbuotoją pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis ir gali reikalauti, kad darbuotojas išnaudotų atostogas, kuriuos sukauptos daugiau kaip už vienerius metus.

Kada galima gauti kompensaciją už nepanaudotas atostogas?

Darbdavys turi atostogas darbuotojui realiai suteikti natūra, o darbuotojas turi gauti poilsio darbingumui atgauti ir savo sukauptas atostogas „išatostogauti“. Sukauptos kasmetinės atostogos nėra ir negali būti keičiamos pinigais. Mokėti kompensaciją darbo sutarties nenutraukus (o, pavyzdžiui, tik nutraukus susitarimą dėl papildomo darbo), įstatymai draudžia.

Pinigai už atostogas darbuotojui mokami tik vienu atveju – jei darbo sutartis su darbuotoju nutraukiama. Tokiu atveju darbuotojui išmokama kompensacija už sukauptas nepanaudotas atostogas, bet tik už tiek laiko, kol darbuotojas dar turi teisę pasinaudoti sukauptomis atostogomis.

Kai darbuotojas nebegali pasinaudoti sukauptomis atostogomis, ir kompensacijos už tą atostogų dalį pinigais jis gauti jau negali.

Ką daryti, jei darbdavys atostogų neišleidžia? 

Atostogos suteikiamos darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Nepavykstant pasiekti susitarimo, darbo ginčas dėl atostogų suteikimo gali būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje ar teisme.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų