Schema, kaip įmonių vadovai nusuka mokesčius: pirkiniai rodo prabangą

Karantinas netrukus baigsis, tačiau daugeliui įmonių ir jų darbuotojų toliau bus mokamos subsidijos, teikiama kitokia pagalba iš valstybės biudžeto – mūsų visų pinigų. Dabar nemažai verslininkų guodžiasi dėl patiriamų sunkumų, vis dėlto iki krizės kai kurie iš jų gudravo. Už įmonės lėšas asmeninėms reikmėms pirko prabangius automobilius, nekilnojamąjį turtą ar net sklandytuvą ir dėl to, galimai, nesumokėjo nemažai mokesčių.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, vien per 2019 m. įmonės įsigijo 2,9 tūkst. prabangių transporto priemonių, galimai naudojamų privatiems poreikiams tenkinti. Tai yra trečdaliu daugiau nei 2015 m.

Tarp tokių transporto priemonių daugiausia yra visureigių (2,1 tūkst.), sportinių automobilių (342), limuzinų (234), prabangių sedanų (223). Taip pat galimai vadovų ar akcininkų naudai įmonės pirko motociklų ir keturračių.

Be to, per praėjusius metus įmonės nusipirko beveik 1 tūkst. nekilnojamojo turto objektų (daugiausia butų ir namų) netiesioginei veiklai vykdyti. Šis skaičius 4 kartus didesnis nei 2015 m.

REKLAMA

VMI duomenimis, brangiausias toks pernai pirktas automobilis kainavo per 318 tūkst. eurų. Brangiausias NT objektas – per 2 mln. eurų kainavęs daugiabutis.

Be kita ko, užfiksuotas ir toks atvejis, kai su bendrovės veikla nesusijusiu sklandytuvu, kurio kaina viršija 100 tūkst. eurų, naudojasi tik jos vadovas.

Kaip pastebi VMI, tokiais atvejais, kai įmonės lėšomis perkami asmeniniai daiktai, sutaupomas pridėtinės vertės mokestis, socialinio draudimo įmokos ir gyventojų pajamų mokestis.

Paprastai kalbant, jeigu vadovas iš savo algos norėtų nusipirkti 100 tūkst. eurų kainuojantį sklandytuvą, tai kad ją gautų, papildomai „Sodrai“ ir VMI reiktų sumokėti dar beveik 84 tūkst. eurų. (tokia vadovo darbo vieta iš viso kainuotų apie 184 tūkst. eurų).

Taigi, įmonės lėšomis asmeninėms reikmėms perkant automobilius, namus, sklandytuvus, keliaudami į poilsines keliones, nesumokamos didžiulės sumos mokesčių.

VMI viršininkė Eita Janušienė sakė, kad jei verslininkai nori pramogauti, sklandyti sklandytuvais, važinėti brangiais automobiliais ir motociklais, tai turėtų daryti asmeninėmis lėšomis.

„Noriu pažymėti, kad privačių poreikių dengimas įmonės lėšomis, nėra trūkumas ar klaida. Dėl to VMI bus griežta ir teisinga, mes taikysim patikrinimus ir skaičiuosime baudas", – žadėjo viršininkė ir užsiminė, kad labiausiai tikrins pastarųjų metų prabangius įmonių pirkinius.

Taburečių gamyba ir golfas

Ekonomistas Raimondas Kuodis įsitikinęs, kad asmeninis vartojimas įmonės lėšomis yra problema, be kita ko, lemianti ir prastą pridėtinės vertės mokesčio surinkimą.

Raimondas Kuodis

Pavyzdžiui, norėdami išvykti atostogų už jas moka ne iš savo asmeninės kišenės. Tokią kelionę įformina kaip komandiruotę į konferenciją ar seminarą ir dėl to sutaupo 21 proc. PVM.

R. Kuodžio siūlymu, reikėtų drausti įmonėms įtraukti į leidžiamus atskaitymus tas išlaidas, kurios tiesiogiai niekaip nesusiję su pagrindine jų veikla.

„Pavyzdžiui, kas nors gamina taburetes. Suprantama, kad tokiai gamybai reikalinga, pvz., mediena. Tačiau išlaidos kokiam nors golfo klubui tikrai nesusiję su gamyba. Tokių išlaidų nereikėtų leisti įtraukti į sąnaudas ir už jas reikėtų mokėti PVM“, – aiškino ekonomistas ir pridūrė, kad mainais į tai verslui būtų galima sumažinti pelno mokesčio tarifą.

Jeigu PVM būtų mokamas už visas tokios dvigubos paskirties prekes ir paslaugas, kurias per įmones dabar perka verslininkai ir jų šeimų nariai, pajamų į biudžetą būtų surenkama kur kas daugiau. Dabar Lietuvoje surenkamo PVM lygis yra kaip Rumunijoje ir tai yra skandalinga, sakė R. Kuodis.

Kodėl iki šiol nesusitvarkė su sklandytuvu?

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pripažįsta, kad įmonės lėšų naudojimas asmeninėms reikmėms nėra gerai, tačiau pati VMI esą jau seniai galėjo kai kuriuos pažeidėjus surasti ir įvertinti.

Daiva Čibirienė

„Negerai, kai verslininkai susimaišo tarp asmeninių ir įmonės pinigų, tačiau čia mes kalbame, apie nesumokėtų mokesčių sumą, kuri per visą Lietuvą nesiektų ir milijono eurų. Tai tikrai mažos sumos, o jų išieškojimas ir kontrolė labai imli darbui“, – portalui tv3.lt sakė D. Čibirienė.

Jos teigimu, šešėlinės ekonomikos mastai Lietuvoje skaičiuojami milijardais. Esą jie susidaro tikrai ne dėl to, kad įmonės vadovai, akcininkai ar darbuotojai važinėja įmonės automobiliais tvarkydami asmeninius reikalus.

„Neapskaityti milijardai yra dėl to, kad niekas netikrina, kaip iš tikrųjų kroviniai keliauja geležinkeliais, vilkikais, lėktuvais, laivais. Kiekiai ten visiškai kitokie. O dabar mes tikriname per i.VAZ (viena iš VMI elektroninių paslaugų, – aut. past.) bandelių pardavėjus, ar jie teisingai užpildė e-važtaražtį, skaičiuojame kiek kartų įmonės darbuotojai nuvežė vaikus į mokyklą. Automobilių naudojamas asmeniniams poreikiams nėra pamatinė šešėlio priežastis“, – komentavo asociacijos prezidentė.

Anot jos, yra paprasta nustatyti, kada sklandytuvą nuperka ir registruoja įmonė, kurios veikla neturi nieko bendro nei su jo eksploatavimu, nei su mokymais sklandyti, ar pramogų organizavimu:

„Jei tokia įmonė verčiasi, pvz., buhalterine apskaita ar konsultacijomis, labai lengva nustatyti, kad sklandytuvas yra skirtas ne įmonės veiklai. Nematau čia problemos su jų radimu ir yra neaišku, kodėl VMI tokių sklandytuvų „nesugaudo“. Apie tai net nereikia kalbėti, čia nėra problemos, nueikite ir „susirinkite“ visus sklandytuvus ir lėktuvus. Juk toks turtas privalomai registruojamas ir VMI turi visas galimybes apie jį žinoti.“

D. Čibirienės teigimu, teisės aktų kūrimas visiems mokesčių mokėtojams nustatant juose didesnį apmokestinimą, kai mintyje turimas kažkuris dominuojantis šešėlyje sektorius, neigiamai paliečia skaidrųjį verslą.

„Orientuojant teisė aktus į „verslininką vagį“, pamirštama, kad yra ir skaidriai dirbančiųjų ir jie dėl siūlomo pokyčio nukentės labiausiai. Mokestiniai teisės aktai, skatinantys palikti uždirbtą pelną versle ar daryti pirkimus šalies viduje, skatina ekonomikos augimą ir tokių teisės aktų mums reikėtų“, – aiškino pašnekovė.

Pasak jos, ekonomiką reikėtų skatinti taikant tikslines lengvatas. Mokesčių sumažinimas ar lengvatų nustatymas ne visada reiškia sumažėjusį mokesčių surinkimą. Kaip pavyzdį ji pateikė pelno mokesčio lengvatą kino filmų gamybai. 

„Po šios lengvatos taikymo, Lietuvos merdėjanti kino pramonė tapo žinoma pasauliniu mastu. Tokios lengvatos ekonominis efektas yra sudėtingai pamatuojamas, bet jis tikrai yra stipriai teigiamas ir tikrai padidino šalies BVP. Panašios iniciatyvos, kurios skatina Lietuvos gyventojus likti savo šalyje, joje sukuriant eksportuojamas paslaugas, atneša didelį pliusą ekonomikai ir mažina paskatas vykdyti veiklą šešėlyje“, – komentavo D. Čibirienė.


Rašyti komentarą...
H
Hehe
2020-06-15 08:15:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
jei verslininkai nori pramogauti, sklandyti sklandytuvais, važinėti brangiais automobiliais ir motociklais, tai turėtų daryti asmeninėmis lėšomis..... Pirmiausiai tą pritaikykite seimo ir ministerijų šutvei
Atsakyti
-4

A
Aldutė
2020-06-15 08:33:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Visi žino kaip sukčiaujama, kas sukčiauja ir nieko negali padaryti. Žmonės moka institucijoms, kurios turi sukčius demaskuoti, ką veikia mokesčių inspekcija?Tapo savaime suprantama, vieša paslaptis, kad žinomi sukčiai apvaginėja valstybę ir nieko nedaroma.
Atsakyti
-4

J
Juozas
2020-06-15 09:55:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
Žuvis genda nuo galvos...( nuo Seimo.....)!
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (16)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų