„Norfos“ savininkas Dainius Dundulis įvardijo, kas brangs nuo Naujųjų

Lietuvoje nenutyla kalbos apie planuojamą mokestį, nutaikytą į prekybininkus. Valdantieji siūlo, kad apmokestinti reikia tuos prekybos centrus, kurių apyvarta viršija 2 mln. eurų per mėnesį, todėl nuo kitų metų verslininkai atseikėtų 1 proc. apyvartos mokestį. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis interviu tv3.lt tikino, kad žadamas 1 proc. apyvartos mokestis pirmiausia atsilieps pirkėjams.

Ar jūs nustebote, kai išgirdote, kad valstiečių Vyriausybė sugalvojo uždėti mokestį prekybos tinklams? 

Na, aišku. Seime būna labai daug idėjų, tik daugelis jų ne visada prasiskina kelią. Pradžioje aš galbūt ne už rimtą priėmiau, o dabar mąstau, kad tai yra tikimybė 50 prie 50.

Vis dar galvojate, kad šis mokestis nebus įgyvendintas?

Galvoju, kad gali nebūti (mokesčio – aut. past.).

Dar vienas dalykas – mąstau taip, kad jeigu tas mokestis yra teisingas, logiškas, tai jis bus ilgalaikis, o jei ne, kaip taisyklė, neteisingi sprendimai ilgą laikotarpį negyvena.

O kaip jūs vertinate tokį mokestį – jis teisingas, logiškas, prasmingas? 

Klausimas, ar mokesčius reikia didinti, ar ne. Mano nuomone, šiuo metu mes mokame 20 skirtingų mokesčių. Dabar uždės ir 21, po to 22, 50.

Tai padidinkite tą patį mokestį ir viskas. Taigi finalas yra, kiek pinigų ateina į biudžetą, o ne kokiu pavadinimu yra sugalvojamas mokestis. 

Kaip jūs žiūrite į situaciją, kada yra iš esmės yra išskiriami 2 verslai – bankai ir prekybos tinklai. Kodėl nėra apmokestinami kiti tinklai? 

REKLAMA

Iš esmės, aš nesu prieš šį mokestį, bet galbūt turėtų būti sutvarkyti du punktai. 

Pirmas punktas – visiems verslo subjektams turi būti vienodos taisyklės ir visi turėtų prisidėti į tą valstybės aruodą. Pinigų sunešimą vienodomis taisyklėmis, o ne vienodomis sumomis.

Antas dalykas, mes valstybėje visgi turime susitvarkyti su išlaidomis ir visu šalies efektyvumo valdymu. 

Mano nuomone, yra labai daug vietos, kur mes galime paimti (lėšų – aut. past.). Visgi, aš irgi už tai, kad reikia didinti pensijas.

Ekspertai irgi yra tai pabrėžę, kad, užuot kėlę mokesčius, valstybė turėtų susitvarkyti savo ūkį. O kur daugiausiai tokių vietų galėtų būti?

Kad visą šitą paaiškinčiau, aš turėčiau pamatyti finansus.

Man toks dalykas yra nesuvokiamas, kai įmonės balansus mes per Registrų centrą galime pasižiūrėti viešai, o, pavyzdžiui, aš, kaip pilietis, arba jūs ministerijos skaičių negalite pasižiūrėti, kaip ir kur jie išleido (pinigus – aut. past.).

Aš manau, pats geriausias dalykas yra viešumas. Viešinkime, kur mūsų valdžia išleidžia pinigus. Kitaip tariant, ministerijų skaičiai turi būti vieši. 

Pabrėžiate, kad verslo sąlygos, taisyklės turėtų būti vienodos. Ar dabar jos skiriasi?

Mes puikiai žinome, kad taisyklės yra skirtingos tam tikriems verslams. Kadangi aš su bankais neturiu jokio ryšio, labiau norėčiau kalbėti apie bankus nei apie prekybos centrus, nes bet kuriuo atveju esu suinteresuotas prekybos centrų atstovas, bet kaip gali būti, kad bankams bus skirtingas pelno mokestis negu prekybininkams? Ar, pavyzdžiui, biotechnologijų įmonėms, kurios tikrai, manau, labai gerai uždirba. Tai kodėl? Ar tai yra principas, kad kuo suma didesnė, tuo didesnis procentas?

REKLAMA

Tada reikia mokestį įvesti visiems, nepriklausomai bankai ar ne. Turi būti vienodos taisyklės, o ne taip, kad darome skirtingas. 

Paprasčiausiai, mano nuomone, tai yra nepadoru. 

Opozicija yra ne kartą pabrėžusi, kad dabartiniai valdantieji daro tokį dalyką: jie pasiskaičiuoja, kokias norėtų išmokėti išmokas arba koks turi būti biudžetas, o pagal tai turi pakelti mokesčius. Jums tai suprantamas principas?

Galima teigti, kad taip. Bet jeigu kažkas viešai pasisakė iš vieno ar kito sektoriaus, tada mums įveda papildomą mokestį.

 Matote kažkokius kerštavimus? 

Tai prisiminkime, kai prezidentas pasakė apie akcizą ūkininkams. Mes puikiai visi žinome, kad prezidentas yra atėjęs iš bankinės sistemos, todėl iš karto atsirado bankų mokestis.

Turite galvoje, kad reikia kalbėti atsargiai?

Jeigu kažką pasakai, reiškia, įvesime tau mokestį. 

Ponas Ramūnas Karbauskis minėjo, kad galbūt mokesčio atsisakytų tuo atveju, jeigu prekybos tinklai būtų labiau socialiai atsakingi ir, pavyzdžiui, padidintų algas savo darbuotojams.

„Norfos“ vidutinė alga yra didžiausia iš prekybos centrų senbuvių.

Kas šiandien mane neramina, kad nuo Naujų metų mes buvome nusprendę toliau didinti tą atlyginimą, bet jeigu ponas R. Karbauskis įveda tą mokestį, tai turėsime jį sumokėti, o ne kelti darbuotojų atlyginimą. 

Įmonė dirbti į minusą negali. Jeigu ji veiklą atlieka nuostolingai ilgą laiko tarpą, ji anksčiau ar vėliau bankrutuoja. 

REKLAMA

Norite pasakyti, kad nuo kitų metų planavote didinti atlyginimus, tačiau dėl mokesčių to padaryti negalėsite? 

Dar nežiūrėjau statistikos, bet, manau, kad mūsų „Norfos“ darbuotojų atlyginimai galbūt paskutinius 5 metus kilo vidutiniškai apie 15 proc. Algos per 10 metų laikotarpį yra pakilę daugiau negu dvigubai. Tai aš tikrai tuo džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Bet kad visą šį dalyką darytumėme, mes turime turėti pinigų. Lygiai taip pat, kaip ir valstybė, turi turėti pinigų. Jeigu iš mūsų atima, tai kaip mes padidinsime?

Ar dėl žadamo mokesčio gali išaugti kainos prekybos tinkluose ir kiek?

Atsirastų 1 proc. brangimas, jeigu viską perkeltumėme ant pirkėjų pečių. Dar prisideda 0,21 proc. dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Tiesioginis brangimas yra 1,21 proc. 

Kiek brangs tiksliai, pasakyti nėra įmanoma, nes iš tikrųjų sugaudyti, kai tu pardavinėji 20 tūkst. skirtingų pavadinimų prekių, kad pasakytum, ar pabrangs 1,21 arba 1,50, o gal 0,50 proc. – neįmanoma. 

Bet kokiu atveju, galiu drąsiai pasakyti, kad rinkoje tokiu atveju produktai brangs, tikrai neatpigs. Mes supraskime, kad tai į sąnaudas įdedamas mokestis.

Dar, aišku, juokais pridursiu, ką visą laiką galvoju. Kaip sako politikai, pakelsim, įdėsim 1 proc. ir produktai nebrangs. Tai įdėkime 30 proc., juk produktai gi nebrangs. 

Komercinių bankų asociacija, paskelbus planus apie mokesčius, iš karto pareiškė, kad mokestis bus perkeltas ant žmonių pečių. Dėl to politikai teigė, kad bankai elgiasi labai nemandagiai. Ar jūs pritariate tokioms mintims?

REKLAMA

Žinote, būna įvairių situacijų. Šiuo metu yra vienas iš prekybos tinklų pagal tuos balansus, kuriuos matau Registrų centre, dirbantis į nuostolį. Tai jis neturi kitos išeities, kaip nebranginti. Taip, mes šiuo metu, kaip ir valdžia, turime gerą momentą, tikrai pas visus yra geras derlius. Pas daugelį įmonių ir valdžios sektoriuje geras laikas, kadangi uždirba įmonės, todėl sumoka žymiai daugiau mokesčių.

Atvirai pasakius, aš nelabai suprantu, kaip galima taip lengvai išleisti, išmėtyti tuos surinktus mokesčius, kai jų iš tikrųjų įplaukia vis daugiau ir daugiau. Aš nežinau, kam ta panika. Taigi ir kitas metų biudžetas planuojamas didesnis be šitų mokesčių. Tai tik reikia sutvarkyti ir sudėlioti. Tas prekybos tinklų mokestis, jeigu neklystu, 20 mlrd. biudžeto, surinks 40 mln. Atrodo juokingai.

Sakote, bus taip, kad produktai brangs 1,21 proc. Vienas tyrimų centas buvo paskaičiavęs, kad gali brangti ir 13 proc.

Aš nežinau, žinokit, gali būti, kad norėjo kai ką kitą pasakyti, nes, atvirai pasakius, nežinau, kaip tai paaiškinti.

O ar gali tuo pasinaudoti prekybininkai?

Ne, baikit, 13 proc. net neįmanoma. Nes įsivaizduokite: jeigu vienas iš prekybos tinklų pabrangina 13 proc., tai neateis pirkėjai.

Sakote, kad pirkėjai tai greitai pastebėtų?

Tai aišku: 3-5 procentų kainų padidėjimą pastebi.

Neužmirškite, kad kai kurie produktai dar pakoreguoja rinką – dalis jų gali nebrangti.

Prekybos tinklai, tiekėjai, gamintojai – ar jie turi dar kažkur resursų, kur galėtų sau sumažinti pelno maržą ir tą mokestį „sugerti“?

REKLAMA

Galbūt vieni prekybos tinklai ir turi galimybę „sugerti“.

Dar galiu drąsiai pasakyti ir mąsčiau apie tai. Sakykime, aš tikrai žinau, kad bent jau du prekybos tinklai galėtų „sugerti“ tą mokestį. 

Didieji prekybos tinklai, pavyzdžiui, „Lidl“ ir „Maxima“? 

Aš nenoriu kalbėti pavadinimais.

Tuo metu kiti negali. Ką rodo jų pačių finansinė situacija, ji tikrai nėra gera. Tai tikrai negalės to mokesčio „sugerti“.

Jeigu jie negali „sugerti“ ir bus priversti tas kainas didinti, tai iš tikrųjų mes dar labiau pabloginsime konkurencinę situaciją. 

Ar juntate, kad tiekėjai didina kainas? Galbūt jie galėtų sumažinti pelno maržą?

Reikia kalbėti sektoriais. Pavyzdžiui, kalbant apie mėsininkus, galiu pasakyti, kad nuo Naujųjų metų kainos kils, nes šiandien dienai jie dirba nuostolingai. Aš turiu omenyje kiaulienos produktus. Tai, ką Lietuvoje daugiausiai sunaudoja.

Kiauliena pati labai stipriai pabrango – per metus praktiškai dvigubai. Kainos parduotuvėse padidėjo tik kažkur apie 10 proc.

Gamintojai šiuo metu dirba be pelno arba nuostolingai. Tad jie tikrai negali to mokesčio prisiimti, jau nekalbant apie tai, kad jie bet kokiu atveju turės branginti produkciją. 

Kalbant apie pienininkus, jų finansiniai rezultatai nėra įspūdingi. Prie tokių apyvartų, kai jie turi 0,5 ar 1 milijoną pelno – tai nėra stebuklas. Tuo labiau, kad yra vienas kitas pienininkas, kuris dirba nuostolingai. Nei pienininkai, nei mėsininkai tų „lašinių“ neturi. 

O kaip yra su daržovių, vaisių sektoriumi?

Mes puikiai suprantame, kad apelsinai Lietuvoje neauga, o bulvės, morkos, svogūnai bent jau iki pavasario pradžios pardavinėjami lietuviški, o jeigu baigiasi, yra įvežama.

REKLAMA

Atvirai pasakius, aš negaliu stipriai kalbėti, kaip ten gyvena ūkininkai, bet mes asmeniškai nejaučiame, kad jie šiuo metu būtų finansiškai pažeidžiami. 

Ar jaučiate konkurenciją, kad didėja pirkėjų srautas, apsiperkančių Lenkijoje?

Mes juntame, bet kokiu atveju. Pavyzdžiui, parduotuvėse, kurios randasi Lazdijuose, Marijampolėje. Iš tikrųjų juntam, tik tiek, kad tie srautai yra pamažėję. Lyg ir Lenkijoje kainos yra truputį pakilę. Aišku, aš negaliu paaiškinti priežasčių, kodėl taip yra.

Buvo skelbta, kad Lenkijoje brangs ir alkoholis. Tai turbūt irgi gali sumažinti lietuvių srautą?

Negaliu atsakyti. Iš tikrųjų, ruošiuosi pats kitais reikalais važiuoti į Lenkiją, pamatysiu, kaip ten yra. Mes puikiai žinome, kad Lenkijoje yra 5 proc., o Lietuvoje – 21 proc. PVM. Jeigu šis mokestis būtų vienodas, galiu drąsiai pasakyti, kad Lietuvoje kainos būtų žemesnės negu Lenkijoje. 

Tačiau politikai sako, kad jeigu sumažintumėme PVM, žmonės kainų mažėjimo nepajustų.

Žinote, aš galiu drąsiai pasakyti, kad tas, kuris pirmas nuleis kainas, tas prisitrauks daugiau pirkėjų.

Sumažinus PVM, už 3-4 dienų tos kainos būtų nuleistos. Aišku, ne šiandien. Duokit savaitę tai fiziškai padaryti. Taigi yra konkurencija ir kiekvienam iš mūsų reikia pirkėjų. Jeigu turime pirkėjus, mes fiksuojame gerus finansinius rezultatus. 

Pirkėjų neapgausi. Mes galime kažkurį vieną apgauti, bet masės – ne. Yra taip, kaip yra. Jie viską puikiai mato. 

Kokį efektą konkurencinėje rinkoje įnešė „Lidl“ atėjimas į Lietuvą? Ar šis žaidėjas supurtė prekybos tinklų rinką? 

REKLAMA

Supurtė, fakto tikrai nenuneigsi. Bet realiai aš nematau, kad kainodaroje būtų kardinalių pasikeitimų.

Aišku, kaip ir mes darome tas akcijas, taip ir jie turėjo daryti. Bet šiandien dienai, kai pasižiūri, aš kažko tokio išskirtinio nieko nematau. Lygiai taip pat, kaip ir vienam, kaip ir kitam tinkle kažko būna išskirtinėmis kainomis.

Bet žmonės, kurie apsipirkinėja „Lidl“, sako, kad pas juos yra pigiau. Be to, „Lidl“ pastebi, kad lietuviai nėra prisirišę prie atskiros įmonės produkto. 

Galime teigti, kad ši įmonė įnešė tokį dalyką, kad pirkėjams nėra svarbi etiketė. Žiūrėkite, koks yra produktas. To tikrai nepaneigsiu. Aš visą laiką ir pats siekiau, kad tas būtų, nes Lietuvoje vienu metu pirko tik tuos produktus, kurie yra reklamuojami. Po šio tinklo atėjimo, toks dalykas sumažėjo.

Jeigu mokestis bus įvestas, o PVM kainos nebus sumažintos, kaip keisis rinka kitais metais? Ar kainos ir toliau augs?

Prisiminkime nebūtinai Lietuvą. Aš esu įsitikinęs, kad ir Vokietija, jeigu ištrauktų statistiką, 30-50 metų atgal, ten bet kokiu atveju kainos yra paaugę. Ir Vokietijoje, ir kur tik nori. Infliacija eina, kitaip neįmanoma.

Kaip paaiškinti, kad lietuviai, grįžtantys iš svečių šalių, sako, kad pas mus produktai yra brangesni nei, pavyzdžiui, Vokietijoje? 

Žinote, aš taip pat važinėju ir stebiu kainas, todėl galiu šia tema diskutuoti.

Pavyzdžiui, Vokietijoje alus pardavinėjamas be akcizų, Italijoje vynas pardavinėjamas taip pat be šio mokesčio. PVM Vokietijoje maisto prekėms yra apie 5 proc.

REKLAMA

Kitas dalykas, pavyzdžiui, mes nuperkame kavą iš Vokietijos ir Lietuvoje jos nuperkamas kiekis yra mažesnis, dar uždedamas didesnis PVM negu Vokietijoje ir norime, kad produktas būtų pigesnis. Taip nebūna. 

Tada pažiūrėkime į šviežią mėsą. Pabrėžiu – ne šaldytą, o šviežią. Pats Vienoje buvau, važinėjome su savo direktoriais po parduotuves ir šviežios mėsos kainos 3-4 kartus didesnės negu Lietuvoje. Šviežio pieno irgi panašiai – 2 kartus didesnės. Ne ilgo galiojimo pieno. Taip, ilgo galiojimo prekės gali būti pigesnės.

Štai Lietuvoje, pavyzdžiui, ilgo galiojimo pieno niekas beveik nepilsto, nes nėra paklausos. Kai tie kiekiai yra labai maži, tada automatiškai ateina aukštesnė kaina ir iš gamintojo. Bet visi švieži produktai Lietuvoje labai stipriai pigesni.


Rašyti komentarą...
P
P.Morkūnas
2019-12-11 12:04:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vokietijoje alus be akcizo, maisto PVM 5%..kodėl Lietuva neseka tuo pavyzdžiu?
Atsakyti
0

N
Neiškentė iki Naujųjų, pabrango
2019-12-11 11:17:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Neiškentė iki Naujųjų: prieš savaite pirkau po 0,61 centą, o jau jau vakar (virta dešrą) pirkau po 0,81 centus, tai kas bus po Naujųjų?
Atsakyti
-1

P
Petras
2019-12-11 10:39:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dundulio kaip ir kitų prichvatizatorių apetitai yra begaliniai. Ar jų negalima pažaboti? Kodėl neveika (nubuožinimo) neteisėtai įsigyto turto įstatymas? Lietuvos valstybė byra iš vidaus dėl blogo valdymo tebevyksta neregėta emigracija ,išnaudojimas ,neteisybė.
Atsakyti
-7

SKAITYTI KOMENTARUS (16)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų