Kailių verslui – neramios dienos: Lietuvoje jis nelabai pageidaujamas

Švelniakailius žvėrelius Lietuvoje auginantys verslininkai nerimauja dėl savo fermų. Seimas vis garsiau kalba apie visišką šios verslo uždraudimą. Tai reiškia, kad tokie gyvūnai kaip audinės dėl kailio Lietuvoje negalėtų būti auginami. Kol gyvūnų teisių sergėtojai džiaugiasi, kad Seimui naujovę palaiminus, mažiau gyvūnų kankintųsi narvuose, verslininkai gąsdina naujų bedarbių pulku.

Šioje 8-ių hektarų „Vilkijos ūkio“ fermoje dėl vertingo kailio auginamos audinės. Fermą valdanti verslo grupė iš viso Lietuvoje laiko 47 000 audinių patelių. Ūkis per metus parduoda apie 250 tūkstančių kailių, kurie atsiduria tarptautiniuose aukcionuose, Kopenhagoje ir Helsinkyje. Tačiau viso šio verslo gali nelikti. Mat Seime savo eilės laukia „Gyvūnų gerovės įstatymo projektas“, kuriuo norima švelniakailių žvėrelių auginimą Lietuvoje iš viso uždrausti. Verslininkus žadama ateitis gąsdina.

„Pasekmės sakyčiau apgailėtinos. Vien tiesiogiai prižiūrėdami gyvūnus, nekalbu apie aptarnavimą, dirba apie pusantro tūkstančio žmonių Lietuvoje. Dar įvertinus tai, kad visa tai yra kaime, o ne kur nors Vilniuje, kur galima kažkam parduoti, kažką kitą daryti. Čia išviso tragiškai, nes visi pastatai, jie niekam kitam netinka, reikės griauti, rekultivuoti“, – pasakoja žvėrelių augintojų atstovas Česlovas Talat-Kelpša.

REKLAMA

Šiaurės Lietuvos švelniakailių žvėrelių augintojų asociacijos duomenimis, draudimą įteisinus, šalyje liktų du šimtai tuščių fermų, į kurias investuota daugiau kaip 100-as milijonų eurų:

„Tam, kad atitikti Europinius reikalavimus gyvūnų gerovės turėjom pakeisti 100-u procentų visus narvelius. Visi jie yra nauji, padaryti pagal Europos komisijos rekomendacijas ir tam išleidom 18-a milijonų. Vien mūsų ūkis.“

Pataisas inicijavę Seimo nariai siūlo sekti keliolikos Europos Sąjungos narių pavyzdžiu ir uždrausti švelniakailių žvėrelių auginimą. Mat esą šis verslas – per žiaurus. Organizacija „Turšti narvai“ reguliariai dalinasi šiais vaizdais, kuriuose, anot gyvūnų teisių sergėtojų, švelniakailiai žvėreliai nelaisvėje negali gyventi taip, kad nebūtų pažeidžiama jų gerovė.

Gyvūnai gauna tokį plotą gyventi, kaip 4-i A4 formato lapai. Tai čia keliems gyvūnams, visam jų gyvenimui. Jie neturi jokios galimybės plaukioti vandenyje, tie gyvūnai auginami fermose yra iš dalies vandens gyvūnai, jie pusę laiko plaukiotų, jie negali patenkinti natūralių prigimtinių poreikių“, – teigia „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

„Aš nemanau, kad tai yra tos darbo vietos, kurias reikėtų saugoti labiausiai. Mes turėtume būti ta pažangi valstybė, kuri kuria kitokias darbo vietas regionuose. Tikrai galėtumėme daug kalbėti apie ekologinį turizmą, apie kaimo sodybų plėtrą“, – sako Seimo narys Mindaugas Puidokas.


Rašyti komentarą...
P
Pilietis
2019-08-26 17:41:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Greitai ir musių, tarakonų, uodų negalėsim mušti! Gal ir grambuolių bei kurklių? Kiaulės darysis manikiūrus, pedikiūrus, karvės kartu su žmonėmis Druskininkų kurortuose lankysis... Juk ir jos nori būti gražios! Uodams kraujo reikia - tai jų teisė į gyvenimą.

Atsakyti
-7

R
Romualdas
2019-08-26 17:46:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tokius įstatymus priima tie kurie gyvena iš bendro katilo ir supratimo neturi kaip tą "katilą"papildyti
Atsakyti
-3

c
cekas
2019-08-26 18:10:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
aišku ziauru toks gyvenimas, o ne žiauru kodleta ar dešra ryti,gal uždarom visas mesines ir skerdyklas paukštynus, kur desis tie darbininkai į uzsieni aišku,taip ir mažėja mūsų brangi lietuvele
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (19)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų