Kovo 2 dieną žymus Rusijos žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas atšventė savo 80-ąjį jubiliejų.
„Laisvosios Europos radijui“ jis teigė, kad vienas laimingiausių jo gyvenimo momentų buvo 1995 metais, kai jis kartu su derybininkų komanda sugebėjo įkalbėti Čečėnijos sukilėlių lyderį Šamilį Basajevą paleisti Budionovsko miesto ligoninėje laikytus įkaitus.
Tiesa, ne visi prisiminimai S. Kovaliovui yra tokie pat malonūs. Jis teigia labai nusivylęs dėl savo naivumo, kai įtikėjo, kad universalios žmogaus teisės turi tokią galią, kad privers Rusiją ilgainiui tapti vakarietiško stiliaus demokratija.
S. Kovaliovas gimė 1930 metais Ukrainoje. Septintajame dešimtmetyje jis Sovietų Sąjungoje įkūrė pogrindinį judėjimą už žmogaus teises.
1975 metais disidentas buvo pripažintas kaltu dėl antisovietinės propagandos ir nuteistas 7 metams kalėjimo. Be to, dar 3 metus jis turėjo gyventi tremtyje Sovietų Sąjungos teritorijoje.
Praėjusiame dešimtmetyje jis tapo Rusijos Dūmos nariu. Iš Dūmos jis pasitraukė 2003 metais.
S. Kovaliovas smarkiai prisidėjo rengiant Antrąjį Konstitucijos straipsnį „Žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės“.
S. Kovaliovas buvo tvirtas Rusijos pradėto karo Čečėnijoje priešininkas ir pirmojo karo metu dirbo žurnalistu Grozno mieste.
Praėjusio dešimtmečio viduryje jis vadovavo Prezidentinei žmogaus teisių komisijai, tačiau 1996 metais iš jos pasitraukė apkaltinęs tuometinį prezidentą Borisą Jelciną tuo, kad šis neįgyvendina savo demokratinių pažadų.