Ukrainiečių naujienų agentūra remiasi „Google Trends“ duomenimis. Anot jų, minėta užklausa pasiekė aukščiausią populiarumo lygį.
Teigiama, kad paskutinį kartą ši užklausa tokia populiari buvo Rusijai užpuolus Ukrainą, vasario gale.
Taip pat pažymima, kad užfiksuotas padidėjęs tokių užklausų kaip „atidėjimas iš kariuomenės“, „kur galiu vykti iš Rusijos be vizos“, „kaip išvykti iš Rusijos be paso“, „kaip išvykti iš Rusijos be pinigų“ populiarumas.
Antradienį Rusijos parlamento žemieji rūmai – Valstybės Dūma – patvirtino teisės aktą, kuriuo sugriežtinamos bausmės kariams, pažeidusiems savo pareigas, taip siekdami sustiprinti drausmę karių gretose vykstant karui Ukrainoje.
Rusijos baudžiamojo kodekso pataisomis, kurioms greitai pritarė Valstybės Dūma, nustatomos griežtos bausmės už įsakymų nevykdymą, dezertyravimą ar pasidavimą priešui.
Dabar įstatymo projektui turi pritarti Federacijos Taryba – aukštieji parlamento rūmai, – o po to jį turės pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas. Vis dėlto šie veiksmai laikomi formalumais.
Remiantis naujuoju teisės aktu, už dezertyravimą iš karinio dalinio mobilizacijos ar karo padėties metu būtų baudžiama iki 10 metų laisvės atėmimo bausme. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą maksimali kalėjimo bausmė siekia 5 metus.
Savanoriškai pasidavusiems priešui kariams taip pat gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė, o už plėšikavimą nuteistiems asmenims gali būti skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kita pataisa numato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų tiems, kurie atsisako eiti į kovą arba vykdyti karininko įsakymą.
Naujasis teisės aktas priimtas po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad kai kurie Rusijos kariai Ukrainoje atsisakė kovoti ir bandė pasitraukti iš tarnybos.
Priešingai nei Ukraina, kuri vykdė plačią mobilizaciją, siekdama suburti 1 mln. karių, Rusija ir toliau remiasi ribotu savanorių kontingentu.
Kai kurie nacionalistinių pažiūrų politikai ragino paskelbti mobilizaciją, kad sustiprintų karių gretas, tačiau Kremlius kol kas atmeta tokią galimybę.
