• Rusijos saugumas rupgjūčio 10 dieną paskelbia, kad naktį iš rugpjūčio 6 į 7 dienas Krymo respublikoje buvo aptikta grupė diversantų. Viso kalbama apie 15 Rusijos ir Ukrainos piliečių;
• Pranešama, skirtingai šaltiniais remiantis, apie vieną ar du „sulaikymo metu žuvusius rusų saugumiečius“. Įvardijamas ir per šalies valstybinius televizijos kanalus parodomas tik vienas – „organizatoriumi ir Ukrainos žvalgybos karininku“ įvardijamas Jevgenijus Panovas;
• V. Putinas netrukus paskelbia, kad šis „Ukrainos perėjimas prie terorizmo“ jį šokiruoja, bei – „nepaliks to be atsako“;
• Rugpjūčio 11 dieną Rusijoje yra sušaukiamas skubus šalies Saugumo tarybos posėdis, kuriame V. Putinas ir kariuomenės atstovai tariasi dėl veiksmų, kurių reikės imtis „užkardyti terorą Kryme“;
• Rusija Juodojoje jūroje skelbia pradėsianti tris dienas truksiančius karinius mokymus „prieš povandeninius diversantus“;
• Ukraina paneigė jai mestus kaltinimus. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka liepė sustiprinti karinę parengtį palei sieną su Krymu ir Donbasu.
Naudojasi užsiėmusiais ir pavargusiais Vakarais
Portalo tv3.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius atkreipė dėmesį, kad Rusija ėmėsi aktyvių provokacinių veiksmų Kryme šiuo metu neveltui, mat Vakarų akys yra nukrypusios kitur.
„Dabar vyksta olimpiada ir mes žinome, kaip prisidengiant tokiais globaliais, viešais įvykiais, kurie nukreipia dėmesį į šalį, V. Putinas imasi tam tikrų agresyvių veiksmų.
Kitas veiksnys – artėjantys Dūmos rinkimai. Šis įvykis vaidina nemenką vaidmenį, nes V. Putinui reikia mobilizuoti savo visuomenę, reikia kurti tam tikrus priešų įvaizdžius ir čia nebūtinai kalbame apie išorės priešus. Gali būti ir priešai viduje, tai yra vadinamoji penktoji kolona. Ir tada tokios kompanijos, kurią vadinčiau dezinformacine operacija Kryme, pasitarnauja tam tikriems tikslams“, – atkreipė dėmesį N. Maliukevičius.
Pašnekovui pritarė ir Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vyresnysis analitikas, politologas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, Rusija ėmė naudotis strateginiu Vakarų nuovargiu Rytų Ukrainos klausimais.
„Kai Vakaruose jaučiamas strateginis nuovargis Ukrainos klausimu, kai yra iškilusi Artimųjų, Vidurio Rytų problematika, kaip Nr. 1, kai atsirado Turkijos veiksnys, keliami klausimai dėl NATO vieningumo, kai atsirado tam tikras Vakarų ir Turkijos nesusikalbėjimas dėl neįvykusio karinio perversmo, kai vyksta vidinė Europos krizė dėl „Brexit“, dėmesys nukrypsta nuo Rytų Ukrainos.
Tai atidaro galimybių langą Rusijai vėl pradėti ieškoti būdų, kaip sustiprinti savo įtaką Ukrainoje. Rusija naudoja tą pačią techniką – apkaltinti Ukrainą provokacija, o vėliau patiems turėtų pretekstą daryti kitus veiksmus“, – portalui tv3.lt komentavo L. Kasčiūnas.
Stovime ant karinio konflikto slenksčio?
Ką reiškia Ukrainai mesti Rusijos kaltinimai dėl esą diversantų veiksmų Kryme ir teroristinių veiksmų? Koks gali būti V. Putino žadėtas atsakas Ukrainai?
L. Kasčiūnas neatmeta galimybės, kad šie Rusijos veiksmai gali signalizuoti apie itin pavojingą situaciją, tai yra apie V. Putino norą pradėti karinį konfliktą, kokio Ukrainai nematė nuo 2014 m. kovo, kai Rusija aneksavo Krymą.
„Strateginis Rusijos tikslas Krymą sujungti su Donbasu niekada niekur nedingo, jis vis dar tebėra V. Putino stalčiuose. Nereikėtų abejoti. Tai buvo bandoma daryti ir anksčiau, kai buvo įvykdyta Krymo aneksija, kai prasidėjo neramumai rytinėje Ukrainos dalyje. Buvo bandoma sukelti Ukrainoje prorusiškas nuotaikas ir tuo pasinaudojus iš esmės suskaldyti Ukrainą per pusę. To padaryti nepavyko, bet akivaizdu, kad tas siekis visada yra darbotvarkėje.
Bijau, kad gali būti antros bangos momentas, nes Vakarai dabar nėra tokie stiprūs ir taip sutelkę dėmesį į Ukrainą kaip prieš du metus. Istoriškai žiūrint, visada įvairūs taktikos, sistemos perbraižymai ir konkretūs veiksmai vykdavo tada, kai Vakaruose kildavo kiti rūpesčiai. Nemanau, kad čia iš karto bus kažkokie kariniai veiksniai, bet, kad vyksta konflikto eskalacija ir kad Rusija gali siekti turėti savo rankose daugiau Ukrainos negu iki šiol, tai neatmesčiau“, – aiškino politologas.
Katinas siekia gąsdinti kanarėlę
Pasak N. Maliukevičiaus, Rusija jau pasiekė savo tarpinį tikslą – destabilizavo Donbaso regioną – tačiau, panašu, kad nori dar daugiau Ukrainos.
Politologas tikino, kad Rusija galėtų pradėti naują karinio konflikto fazę prieš Ukraina, tik tada, jei V. Putinas norėtų įgyvendinti programą „maksimum“.
„Programa „maksimum“, tai yra bandymas įgyvendinti tą vadinamą koridoriaus į Krymą projektą, kuris reiškia maštabišką karą, nes šiuo atveju tai jau bus ne tik pasienio konfliktas, bet rimtas konfliktas ir karas su Ukraina, nes sukurti koridorių vien „žaliaisiais žmogeliukais“ V. Putinui nepavyktų“, – svarstė VU TSPMI dėstytojas.
Vis dėlto, N. Maliukevičiaus teigimu, Rusijos provokacijos labiau panašios ne į siekį veltis į tiesioginį karinį konfliktą, bet į mėginimus plėsti savo įtaką Ukrainoje.
„V. Putinui svarbi nuolatinė nestabilumo būsena Ukrainoje ir šita kampanija pasitarnauja tam.
Tai yra lygiai taip pat, kai prie kanarėlės narvelio pasodintume katiną. Kanarėlė narvelyje gyvena savo nuolatinį gyvenimą, bet nežinojimas, ar katinas kažką agresyvaus įvykdys, priverčia kanarėlę gyventi visiškai kitokiu ritmu, sukuria nuolatinės baimės atmosferą. Nereikia to katino net į narvelį įleisti, bet užtenka sukurti baimės situaciją šalia narvelio“, – aiškino N. Maliukevičius.
V. Putino cirkas Vakarams
Politologo L. Kasčiūno įsitikinimu, Rusija, metusi Ukrainai kaltinimus dėl esą diversinės veiklos Kryme, jau dabar gali nušauti kelis zuikius vienu šūviu.
„Tokiu būdu Rusija galbūt bando legitimuoti Krymo aneksiją. Kalbame, kad sankcijos Rusijai nustos galioti, kai Krymas sugrįš Ukrainai, o dabar Rusija daro tokį žingsnį, kad reikia aiškintis dėl to, kas įvyko Kryme. Kitaip tariant, Rusija padaro tokį veiksmą, kad tu dabar turi teisintis, kad Kryme nieko nebuvo, o ne kalbėti apie tai, kad Rusija pati aneksavo Krymą.
V. Putinas pasiunčia tam tikrą signalą, galbūt derybinį svertą su Vakarais, ypač su tomis šalimis, kurios nori ramybės Rytų Europoje, galbūt, net ir kitų valstybių suverenumo sąskaita. Kitaip tariant, Rusija tą ultimatyvų kalbėjimo toną apie Ukrainą siekia gerai parduoti Vakarams“, – komentavo L. Kasčiūnas.
VU TSPMI instituto dėstytojo N. Maliukevičiaus manymu, net, jei Ukraina dar kartą būtų tiesiogiai užpulta Rusijos, Vakarų šalys į pagalbą neateitų.
„Neturiu iliuzijų, kad Vakarai gali kažką išspręsti Ukrainoje. Jeigu tas juodasis scenarijus (karinio konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos – tv3.lt) būtų, tai kiltų klausimas, kiek Ukraina turi karinių pajėgumų, kiek ji yra pajėgi pasipriešinti, nes akivaizdu, kad Donaldo Trumpo priešrinkiminės kampanijos kontekste, diskusijos dėl „mirtinų ginklų“ panaudojimo ir pagalbos Ukrainai sustojo kol kas ilgam. Taigi, apie kažkokią fizinę, praktinę pagalbą Ukrainai nėra reikalo svarstyti.
O tas Vakarų susirūpinimas dėl V. Putino veiksmų pačiam V. Putinui, man atrodo, tik kelia šypseną. Vakarams lieka tik įvairūs pasvarstymai apie stipresnes finansines sankcijas Rusijai, tik kyla klausimas, ar tai yra pakankamas atgrasymas“, – aiškino N. Maliukevičius.
