Mylimo vyro įžeidinėjimus ir net fizinį smurtą kentusi Anglija.lt pašnekovė pasakodama savo istoriją vis dar negali sulaikyti ašarų. Ji iki šiol jaučia baimę, tačiau nori patarti panašaus likimo moterims nelaukti ir nesitikėti, kad agresyvus vyras pasikeis. Kaip elgtis ir kur kreiptis Britanijoje patiriant smurtą namuose, aiškinasi Anglija.lt.
Pykčio protrūkiai - dėl nervų
Viena iš keturių moterų Britanijoje per savo gyvenimą patiria smurtą šeimoje. Tarp jų yra ir moterų iš Lietuvos. Anglija.lt pašnekovė teigia, kad papasakoti savo istoriją ją paskatino prieš pusantro mėnesio Lietuvoje įvykusi šeimos tragedija - kelis kartus prieš žmoną smurtavęs vyras buvo suimtas kaip įtariamasis dėl jos nužudymo.
„Noriu padrąsinti daugiau moterų netylėti patiriant smurtą šeimoje, nelaukti ir kreiptis pagalbos kaip galima greičiau. Tai gali būti ypač sunku gyvenant Anglijoje“, - sakė Airida. Moteris į Angliją gyventi atvyko pas vaikiną Romą (vardas pakeistas), su kuriuo bendravo dvejus metus. Dabar ji teigia, jog galėjo pagalvoti geriau, ar verta vykti į svetimą šalį su draugu, kurio pykčio protrūkius jau matė ir Lietuvoje. „Dėl nevaldomų nervų jis kaltino sunkią situaciją Lietuvoje, neva visada trūksta pinigų, ir tą pyktį išliedavo ant manęs. Paskui atsiprašydavo ir aš atleisdavau. Fiziškai jis manęs nebuvo nuskriaudęs, bet labai dažnai šaukdavo, skųsdavosi ir žemindavo mane. Tuomet maniau, kad atvyksime į Angliją, užsidirbsime ir jam nebebus dėl ko nervintis“, - prisiminė Airida ir pridūrė, kad apsigyvenus Londone situacija tik pablogėjo.
„Čia neturėjome daug draugų ir šeimos, buvome tik dviese, o pirmieji mėnesiai nebuvo lengvi nei man, nei jam. Gyvenimą Londone įsivaizdavome kiek kitaip. Aš pradėjau dirbti viešbutyje, jis įsidarbino pagalbiniu darbuotoju statybose. Grįždavome pavargę, pinigai nebuvo tokie jau geri, o ir gyvenimo sąlygos gyvenant nuomotame kambaryje buvo prastesnės nei turėjome Lietuvoje. Jis pradėjo vis dažniau malšinti savo nuovargį alkoholiu. Aš bandžiau kalbėtis, kad tai jau nebėra normalu, jei kasdien eina miegoti apsvaigęs ir tuomet ryte keliauja į darbą, tačiau jam tai neatrodė problema, ir aš eilinį kartą būdavau išvadinama bjauriausiais žodžiais ir pasiunčiama į visas puses“, - apie skaudžius santykius pasakojo Airida.
Pabėgti - nėra kur
Taip moteris kentėjo kelis mėnesius, niekam apie sunkų gyvenimą ir santykius nepasakodama. „Nežinau kodėl, gal man buvo gėda dėl tų barnių ir kad neatrasdavau jėgų jį palikti, kad kenčiu jo įžeidinėjimus ir psichologinį smurtą. Nenorėjau nervinti ir savo tėvų, o draugės iš Lietuvos irgi niekuo padėti juk nebūtų galėjusios. Jaučiausi vieniša, apleista, mano savivertė buvo kritusi iki žemiausio lygio. Kai dabar prisimenu tas dienas, atrodo, kad gyvenau migloje, iš kurios negalėjau ištrūkti - kasryt kaip robotas eidavau valyti kambarių į viešbutį, grįžusi ruošdavau maistą ir tvarkydavausi namuose, ir kasdien kenčiau mylimo vyro įžeidinėjimus ir priekaištus. Verkdavau beveik kas vakarą, o nieko pakeisti negalėjau - nei kam pasiguosti, nei kur išeiti“, - pasakojo Airida.
Moters kantrybės taurė buvo perpildyta vieną vakarą, kai jos vaikinas, grįžęs girtas namo, iškėlė pavydo sceną ir griebėsi fizinio smurto. „Tą vakarą, kai jis grįžo, ruošiau virtuvėje valgyti ir kalbėjausi su to paties namo gyventoju. Romas įėjo į virtuvę ir net nepasisveikinęs apsisuko ir užlipo į mūsų kambarį. Kai nuėjau į kambarį, jis ėmė priekaištauti, kodėl aš šneku su kitais vyrais. Aš negalėjau patikėti, kad jis man priekaištauja dėl visiškų niekų, bandžiau apraminti, bet tai alkoholis kalbėjo už jį. Jis ėmė mane purtyti, tampyti, stumdyti ir galiausiai, kai norėjau išeiti iš kambario, jis manęs neišleido. Išgirdę barnį ir mano riksmus, atėjo namo šeimininkai ir paprašė liautis. Tuo momentu aš išėjau iš kambario, pasiėmiau tik rankinę ir batus ir išėjau į gatvę. Visiškai neturėjau, kur eiti - nei pinigų, už kuriuos galėčiau išsinuomoti kambarį, nei draugų, kurie mane priimtų. Po kelių valandų grįžau, jis jau miegojo, o kitą dieną elgėsi lyg nieko nebūtų įvykę. Tačiau man tai buvo paskutinis lašas - supratau, kad negaliu atleisti ir tikėtis, kad jis pasikeis. Ėmiau ieškoti informacijos, ką man daryti, kadangi padėti galinčių žmonių aplinkui nebuvo. Pradėjau forumuose bendrauti su kitomis moterimis, patyrusiomis ir patiriančiomis vyro patyčias ir smurtą. Radau nemažai informacijos ir Anglijoje veikiančių pagalbos linijų moterims, supratau, kad apie tai reikia kalbėti ir nesijausti kaltai, kad tai vyksta būtent man“, - kalbėjo Airida.
Svarbiausia - ieškoti pagalbos
Airida pripažįsta, kad tai buvo labai sunkus gyvenimo laikotarpis, bet džiaugiasi, kad jai pavyko susitvarkyti gyvenimą. „Jau beveik metai, kai palikau Romą. Išėjau, kai turėjau pakankamai pinigų išsinuomoti kambarį, jam palikusi tik raštelį. Po to karto jo daugiau nebemačiau, tačiau žinau, kad jis manęs ieškojo per draugus ir tėvus. Savo naująjį adresą slėpiau nuo visų, o esant reikalui, buvau pasiryžusi nueiti į policiją ir gauti orderį, draudžiantį jam mane persekioti (angl. „non-molestation order“)“, - sakė pašnekovė ir pridūrė, jog iki šiol nesijaučia saugi ir negali pasitikėti vyrais.
Atgauti pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis Airidai reikėjo laiko. „Manau, kad laiku susivokiau, kad ilgiau taip tęstis nebegali. Todėl noriu paskatinti visas moteris, patiriančias bet kokį fizinį, psichologinį smurtą, priekabiavimą ar grasinimus, nedelsiant kreiptis pagalbos, netylėti ir neslėpti - tai problema, kuri savaime neišsispręs, o gali turėti skaudžių pasekmių. Nereikia laukti, kol viskas pasibaigs tragedija“.
Ką daryti patiriant smurtą namuose? „Gyvenant svetimoje šalyje pabėgti nuo smurtaujančio vyro gali būti daug sunkiau, ypač jei moteris nemoka kalbos, neturi pinigų ir draugų. Patariu skambinti nemokamu telefonu, veikiančiu 24 val. per parą. Paskambinus šiuo nemokamu pagalbos numeriu, galima gauti paramą ir informaciją apie tai, ką daryti, jei namuose smurtauja vyras. Šiuo numeriu skambinant galima prašyti ir vertėjos paslaugų, jei anglų kalba nėra pakankamai gera, kad galėtum paaiškinti situaciją. galite susisiekti su nepriklausoma organizacija, tokia, kaip CAB ar Women’s Aid ir paprašyti pagalbos ir patarimų. Skubiais atvejais reikėtų nedelsiant kreiptis į policiją.
„Women’s aid“ duomenimis, 30 proc. visų tyrimų apie smurtinius nusikaltimus namuose yra nutraukiama. Iš likusių 70 proc. - 38 proc. smurtautojų gauna įspėjimą. Tik 4 proc. smurtautojų yra nuteisiami.
