Nors Berlynas „iš principo sveikina“ šį pasiūlymą, „dar pažiūrėsim, ar pavyks susitarti dėl (šio plano) detalių“, pareiškė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovė spaudai Ulrike Demmer (Ulrikė Demer).
Rusija antradienį paprašė JT Saugumo Tarybos priimti sprendimą dėl lengvai ginkluotų tarptautinių pajėgų dislokavimo rytinėje Ukrainoje, ir tokiu būdu padėti užtikrinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų apsaugą.
Tarptautinių pajėgų veikimo zona turėtų būti ties Ukrainos karius ir Rusijos palaikomus separatistus skiriančia „demarkacine linija“ ir jos turėtų būti įvestos tik atitraukus sunkiąją ginkluotę, sakė V.Putinas.
Rusija pasiūlė dėl šių pajėgų mandato ir sudėties tartis su Kijevu ir separatistinių Donecko bei Luhansko regionų atstovais.
Antradienį Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) santūriai pasveikino Rusijos pranešimą sakydamas, kad „jeigu tai tikrai suteiks kokią nors galimybę (užbaigti konfliktą), reikia ja pasinaudoti“.
Tačiau U.Demmer trečiadienį pabrėžė, kad tokios pajėgos turėtų turėti įgaliojimus veikti visoje konflikto zonoje, ypač Ukrainos ir Rusijos pasienio zonoje.
Pasak kanclerės atstovės, separatistams negalima leisti dalyvauti tariantis dėl pajėgų sudėties, nes tai būtų traktuojama kaip „nepriimtinas savavališkai pasiskelbusių vadinamųjų liaudies respublikų lyderių statuso paaukštinimas“.
U.Demmer pabrėžė, kad susirėmimus būtina nutraukti, ir visas 2015 metų Minsko paliaubų susitarimo sąlygas – įgyvendinti.
Ukraina ir Vakarai kaltina Rusiją, kad ši palaiko separatistus, kontroliuojančius dideles teritorijas rytinėje Ukrainos dalyje.
Rytinėje Ukrainoje šiuo metu dirba maždaug 600 tarptautinių ESBO stebėtojų, tačiau jų misija nepadėjo nutraukti nuo 2014 metų tebesitęsiančio separatistinio konflikto, per kurį žuvo maždaug 10 tūkst. žmonių.
