Duodamas interviu žurnalui „Der Spiegel“, su Kremliumi siejamas politinis strategas, buvusio Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro Viačeslavo Molotovo anūkas Viačeslavas Nikonovas pareiškė, kad neseniai vykęs karas Pietų Osetijoje ir barniai dėl Ukrainos nereiškia, kad Maskva pasuko konfrontacijos keliu. Tačiau jis pridūrė, kad tokiu atveju, jei Ukraina prisijungs prie NATO, Rusijos bendradarbiavimas su Vakarais bus baigtas.
Spiegel: Pone Nikonovai, Gruzijos ir Rusijos atstovai pirmą kartą nuo konflikto Pietų Osetijoje pradžios susitiko akis į akį trečiadienio derybose Ženevoje. Europos Sąjunga susitikime Briuselyje taip pat planuoja įvertinti situaciją Gruzijoje ir Europos santykius su Rusija. Jūs neseniai rašėte, kad Rusija „sugrįžta į didįjį žaidimą“ po karinio konflikto Kaukaze. Tačiau ar Rusija nėra žymiai labiau izoliuota tarptautiniu lygmeniu?
V. Nikonovas: Pasiklausykite žmonių Lotynų Amerikoje, musulmonų pasaulyje, Afrikoje, Indijoje ar Kinijoje. Daugelis jų žiūrėjo supratingai, kai Rusija pamokė tokią JAV marionetę kaip Gruzijos prezidentas Mikhailas Saakašvilis. Rusija dabar turi daugiau draugų nei George‘o W. Busho administracija.
Spiegel: Jūs perdedate. Kol kas tik Nikaragva pasekė Rusijos pėdomis pripažindama Pietų Osetiją ir Abchaziją. Be jos tik Ba‘ath partija Sirijoje, Hugo Chavezas Venesueloje ir radikalus islamistinis judėjimas „Hamas“ palestiniečių valdomose teritorijose rėmė Rusijos veiksmus.
V. Nikonovas: Tačiau ar dabar Europos Sąjungai pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, pavyzdžiui, neapsilankė Sirijoje? Mūsų pozicija yra populiari bet kur. Paskaitykite spaudą vadinamosiose nuosaikiose musulmoniškose valstybėse kaip, tarkime, Egiptas. Aš kalbėjau su daugelio valstybių atstovais, kurie išreiškė didelį supratimą. Mažas M. Saakašvilio fanklubas susideda iš kai kurių, bet ne visų, JAV sąjungininkių. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Milibandas, Lenkija ir Baltijos šalys priklauso tam klubui. Kiek mums žinoma, Vokietija nepriklauso tam klubui. Jūs klystate, jei manote, kad Rusija stovi prieš visą likusį pasaulį.
Spiegel: Ar Rusija, bendraudama su tokiomis šalimis kaip Sirija ir Kuba, nesirita atgal į sovietinio stiliaus užsienio politiką?
V. Nikonovas: Ne. Sovietinė politika buvo paremta ideologine režimų konfrontacija. Dabar nėra jokių varžybų tarp režimų. Tačiau ką mes gavome iš Vakarų atsisakydami savo senų partnerių? Nieko! Amerika atneša gynybines raketas į Europą visiškai greta mūsų sienų, į Lenkiją ir Čekiją. Ispanijos verslas išstūmė rusiškąjį Kuboje.
Spiegel: Ar manote, kad Rusija dar kartą turi įkurti karinę bazę Kuboje?
V. Nikonovas: Aš manau, jog mes turime vystyti draugiškus santykius su visomis valstybėmis, norinčiomis dirbti kartu su Rusija. Mes neturime atsisakyti gerų santykių su valstybėmis, kurios mus domina, vien dėl to, jog kažkam tai nepatinka.
Spiegel: Ar Rusija kaip ir jos pirmtakė Sovietų Sąjunga nori mesti iššūkius JAV visame pasaulyje?
V. Nikonovas: Rusija nėra supergalia ir artimiausiu metu tokia nebus. Tačiau Rusija yra didelė galybė. Ji buvo tokia, ji tokia yra ir toliau bus.
Spiegel: Ar imperija?
V. Nikonovas: Aš nežinau, ką ši sąvoka reiškia moderniai Rusijai. Galiausiai, tai nėra reikšminga. Išskyrus Didžiąją Britaniją, mes esame vienintelė valstybė, kuri per pastaruosius 500 metų nebuvo nukariauta ar kolonizuota. Rusija yra stabilumo modelis.
Spiegel: Rusija ir JAV kaunasi dėl įtakos Ukrainoje. Ar kovos gali paaštrėti?
V. Nikonovas: Taip, Ukraina yra mums egzistenciškai svarbi. Mūsų kariniai analitikai teigia, kad tokiu atveju, jei Ukraina prisijungs prie NATO, mes neteksime paskutinio gynybinio bastiono nuo karinio pavojaus.
Spiegel: Ukraina, atrodo, yra pasidalijusi į vakarinę dalį, kurios didžioji dauguma gyventojų palaiko narystę NATO, ir pietinę bei rytinę dalį, kurios gyventojai to nepalaiko. Ar yra įmanoma, kad bus sukurtos naujos respublikos? Taip kaip, tarkime, Gruzijoje, kurios teritorinis integralumas buvo imtas kvestionuoti. Ar Ukraina gali sužlugti?
V. Nikonovas: Jei Vakarai ir toliau mėgins įtempti Ukrainą į NATO prieš jos pačios valią, visko gali atsitikti.
Spiegel: Jei kiltų konfliktas tarp autonominės Krymo respublikos ir centrinės valdžios Kijeve, Rusija greičiausiai padėtų Krymui?
V. Nikonovas: Mes palaikome Ukrainos teritorinį integralumą taip, kaip palaikėme ir Gruzijos. Palaikome tol, kol žmonės nepradeda žudyti ten esančių mūsų žmonių, mūsų piliečių.
Spiegel: Ar tai reiškia, kad mes galime pamiršti Ukrainos teritorinį integralumą tuo atveju, jei kils ginkluoti neramumai su Ukrainoje gyvenančiais rusais, tarkime, Juodosios jūros flotile Sevastopolyje?
V. Nikonovas: Negalima nieko negarantuoti, kai kalbama apie karą. Jei kalbama apie Ukrainą, tai jai pavojų kyla daugiau nei Gruzijai. Siekis išplėsti NATO į Ukrainą yra provokacija visiems tiems, kas yra susirūpinę stabilumu Europoje. Ne tik Rusijoje, bet ir visoje Europoje.
Spiegel: Kokios Ukrainos nori Maskva?
V. Nikonovas: Neprisijungusi Ukraina mums būtų geriausia. Rusija darys viską, kad užtikrintų, jog Ukraina neįstos į NATO.
Spiegel: Jei konfliktas dėl NATO ir Ukrainos paaštrės, ar bus imtas kvestionuoti bendradarbiavimas su Vakarais?
V. Nikonovas: Be jokių abejonių. Jei Ukraina įstos į NATO, nutrūks bet koks bendradarbiavimas. Pavyzdžiui, bendradarbiavimas nutrūks Afganistane, kur mes garantuojame NATO lėktuvams teisę perskristi mūsų teritoriją. Arba Irane, kur mes dirbame kartu, kad neleistume Iranui apsiginkluoti branduoliniais ginklais.
Spiegel: Pone Nikonovai, Rusija žaidžia su ugnimi nepaisydama tarptautinės bendruomenės pripažintų Gruzijos sienų. Juk Kosovo atveju jūs ypač pabrėždavote tarptautinės teisės svarbą.
V. Nikonovas: Mes nesame tie, kurie atvėrė Pandoros skrynią. Be to, Abchazija ir Pietų Osetija turi geresnes nei Kosovas politines ir istorines pretenzijas į nepriklausomybę.
Spiegel: Įvardykite jas.
V. Nikonovas: Abchazai ir osetinai savo teritorijose gyvena daug amžių. Jie prisijungė prie Rusijos anksčiau nei prie Gruzijos. Jie priklauso Gruzijai vien todėl, kad Josifas Stalinas, pats būdamas gruzinas, norėjo, kad taip būtų. Kai Sovietų Sąjunga subyrėjo ir Gruzija gavo nepriklausomybę, tiek Abchazija, tiek Pietų Osetija turėjo gauti autonomiją remiantis teisiškai galiojančiais referendumais. Nepaisant to, Gruzija sunaikino suverenitetą ir pradėjo karą, per kurį žuvo tūkstančiai.
Spiegel: Nepaisant to, ar Rusijos požiūris nėra labai rizikingas?
V. Nikonovas: Teigti, kad visų Jungtinių Tautų narių sienos yra neliečiamos, yra naivu. Sovietų Sąjunga su visomis savo sienomis taip pat buvo JT narė. Sienos pasikeitė, kai JAV 1991 metais, dar egzistuojant Sovietų Sąjungai, pripažino 3 Baltijos respublikas. Kai buvo įkurtos, JT susidėjo iš 51 valstybės narės. Dabar iš 250 valstybių 192 yra JT narės. Aš jums garantuoju, kad valstybių skaičius pasaulyje išaugs dar.
