Rinkimų į žemės parlamentą dieną, rugsėjo 20-ąją, duodama interviu ZDF, Manuela Schwesig įvardijo dvi priežastis, kodėl kraštutinės dešinės AfD pavyko pelnyti taškų ir perimti balsus, be kita ko, ir iš jos partijos SPD.
„Pirma, mano federalinėje žemėje daugelis prieštarauja paramai ukrainiečiams – tiek finansinei, tiek karinei, ir AfD tuo aktyviai rėmėsi savo rinkimų kampanijoje, – sakė politikė. – Antra, daugelis nori, kad būtų atnaujintas dujų tiekimas vamzdynu „Nord Stream“. Mes nepalaikome nė vienos iš šių dviejų pozicijų ir supratome, kad dėl to prarasime balsus, tačiau manau, kad šiais laikais svarbu išlaikyti principingumą.“
Kartu savo kampanijoje M. Schwesig atsiribojo nuo valdančiosios koalicijos, kuriai jaunojo partnerio teisėmis priklauso jos partija. Rinkimų dieną, komentuodama CDU žlugimą, M. Schwesig pareiškė esanti „sutrikusi“ dėl Friedricho Merzo reakcijos. Jos nuomone, „kancleris turėtų sąžiningai savęs paklausti, ar gali tiesiog toliau dirbti lyg niekur ničnieko“.
Rinkimų rezultatai žemėse: F. Merzo partijos triuškinamas pralaimėjimas
„Katastrofa“ – šį žodį Vokietijos kancleris ir Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderis Friedrichas Merzas panaudojo apibūdinti praėjusių rugsėjo 20 d. žemės rinkimų Meklenburge-Pomeranijoje ir Berlyne rezultatams, rašoma „Deutsche Welle“. Be to, šį pareiškimą jis padarė dar prieš paaiškėjant, kad konservatoriai pirmą kartą istorijoje neturės savo atstovų viename iš žemių parlamentų.
Meklenburge-Pomeranijoje CDU surinko tik 4,9 proc. – kad patektų į parlamentą, būtina surinkti bent 5 proc. Pirmoji vieta, kaip ir Saksonijoje-Anhalte prieš dvi savaites, atiteko kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvai Vokietijai“ (AfD). Berlyne pergalę iškovojo kairiųjų partija. Krikščionys demokratai užėmė antrąją vietą, tačiau ir AfD surinko tik šiek tiek mažiau.
Net jei CDU vis dėlto būtų prasibrovusi į Meklenburgo-Pomeranijos landtagą, kanclerio partijai rezultatai yra triuškinami. Taip prastai CDU nėra pasirodžiusi niekada. Nepaisant to, F. Merzas po rinkimų pabaigos pareiškė ketinantis tęsti reformas, demonstruodamas „dvasios tvirtumą, ištvermę ir kantrybę“, bei atmetė gandus apie galimą pasitraukimą iš kanclerio posto, kurie pradėjo aktyviai sklisti po AfD pergalės Saksonijoje-Anhalte.
Rinkimų į Meklenburgo-Pomeranijos žemės parlamentą rezultatai
AfD iškovojo pergalę Meklenburge-Pomeranijoje su 38,2 proc. balsų. Praėjusiuose rinkimuose 2021 metais ji turėjo 16,7 proc. Antroje vietoje – socialdemokratai (SPD). Jie gavo 35,5 proc. – palyginti su 39,6 proc. 2021-aisiais. Toliau rikiuojasi: Kairiųjų partija su 6,5 proc. (-3,4 proc. p.) ir „Sąjunga 90 / Žalieji“ su 5,7 proc. (-0,6 proc. p.). Kitos partijos neperžengė penkių procentų barjero.
Šitaip AfD tapo vienintele 2021 metų rinkimuose dalyvavusia partija, kuriai pavyko pagerinti savo rezultatą. Tačiau ši pergalė – drąsiau pasakius, simbolinė. Jei Saksonijoje-Anhalte, kur AfD surinko 43,8 proc. balsų, kraštutiniai dešinieji turi realių šansų ateiti į valdžią, tai Meklenburge-Priešakinėje Pomeranijoje – ne.
Apie priešpriešą „Alternatyvai Vokietijai“ savo kampaniją sukonstravo žemės vyriausybės vadovė, socialdemokratė Manuela Schwesig. Vienu iš jos simbolių tapo agitaciniai plakatai su šūkiu „Frau gegen Blau“, ką galima išversti kaip „Moteris prieš mėlynus“. Mėlyna – AfD spalva. „Situacija rimta: AfD geba padaryti žalos mūsų ekonomikai, pažeisti mūsų susitelkimą“, – interviu DW įspėjo M. Schwesig.
Rinkimų dieną M. Schwesig interviu ZDF įvardijo dvi priežastis, kodėl AfD pavyksta rinkti taškus, atimant balsus ir iš SPD. „Pirma, mano federalinėje žemėje daugelis prieštarauja paramai ukrainiečiams – tiek finansinei, tiek karinei, ir AfD tuo aktyviai rėmėsi savo rinkimų kampanijoje, – sakė politikė. – Antra, daugelis nori, kad būtų atnaujintas dujų tiekimas vamzdynu „Nord Stream“. Mes nepalaikome nė vienos iš šių dviejų pozicijų ir supratome, kad dėl to prarasime balsus, tačiau manau, kad šiais laikais svarbu išlaikyti principingumą.“
M. Schwesig strategija atsiriboti davė rezultatų: dar mėnesio pradžioje SPD apklausose gaudavo šiek tiek mažiau nei 30 proc., o prieš metus – mažiau nei 20 proc. Galutiniai 35,5 proc. leis socialdemokratams suformuoti koaliciją su kairiaisiais ir „žaliaisiais“.
Rinkimų į Berlyno Deputatų rūmus rezultatai rugsėjo 20 d.
Rinkimuose Berlyne užtikrintą pergalę iškovojo Kairiųjų partija – su 25,7 proc. balsų. Tai maždaug dvigubai daugiau nei praėjusiuose rinkimuose 2023 metais. CDU nors ir užėmė antrąją vietą, bet gerokai pablogino rezultatą: 18,8 proc. – palyginti su 28,2 proc. 2023-iaisiais. Trečiąją vietą su 16,3 proc. (+7,2 proc. p.) užėmė AfD. Taip pat į parlamentą užtikrintai pateko „Sąjunga 90 / Žalieji“ su 14,3 proc. (-4,1 proc. p.) bei SPD su 12,1 proc. (-6,3 proc. p.). Kitos partijos surinko mažiau nei 5 proc. Rinkėjų aktyvumas rinkimuose siekė 74,2 proc.
Pagrindinis Kairiųjų partijos reikalavimas – perimti visuomenės nuosavybėn (Vergesellschaftung) apie 200 tūkstančių butų, priklausančių tokiems koncernams kaip „Deutsche Wohnen“, „Heimstaden“ ir „Vonovia“. Kairieji kaltina šias bendroves tuo, kad jos pelnosi iš būsto deficito keldamos nuomos kainas, ir siūlo perduoti jų turtą valstybei, kad būtų įvesta griežta kainų kontrolė. Savininkams numatoma išmokėti kompensacijas – tačiau tik 40–60 proc. rinkos vertės dydžio ir pagal gana sudėtingą schemą. 2021 metų referendume šią iniciatyvą jau palaikė 59,1 proc. berlyniečių.
„Mes teigiame, kad galimybė gyventi bute yra bazinė žmogaus teisė, ir norime apsaugoti šią teisę nuo spekuliacijų“, – interviu leidiniui „Genau“ sakė kandidatė į Berlyno burmistrus nuo Kairiųjų partijos Elif Eralp. Rugsėjo 20-osios vakarą, kai tapo aišku, kad jos partija iškovoja užtikrintą pergalę, E. Eralp pareiškė: „Jei kairieji ateis į valdžią, visuomeninimas įvyks.“
Tačiau viskas nėra taip paprasta. Kad suformuotų vyriausybę, Kairiųjų partijai reikia partnerių. Kairiųjų, SPD ir „žaliųjų“ koalicija matematiškai galima, tačiau derybos žada būti sudėtingos.
Jau rugsėjo 20 d. „Sąjungos 90 / Žaliųjų“ bendrapirmininkis Felixas Banaszakas pareiškė, kad pagrindinė dialogo sąlyga bus „aiškus pareiškimas prieš antisemitizmą“, turėdamas omenyje, akivaizdu, skandalus, kuriuose dalyvavo radikalusis Kairiųjų partijos sparnas. Socialdemokratai savo ruožtu itin kritiškai nusiteikę Berlyno rinkimų nugalėtojų idėjos dėl būsto perėmimo visuomenės nuosavybėn atžvilgiu.
Ką rugsėjo žemės rinkimų rezultatai reiškia Vokietijos vyriausybei
„Die Zeit“ ir „Table.Briefings“ šaltinių teigimu, kreipimosi tekstas, kurį netrukus po rinkimų pabaigos perskaitė Friedrichas Merzas, buvo parengtas prieš kelias dienas. Tai gali rodyti, kad politikas nusprendė išsaugoti kanclerio ir CDU pirmininko postus nepriklausomai nuo rezultatų. Beje, vien tik F. Merzo sprendimo neužteka – jam taip pat reikalingas bent jau jo paties partijos palaikymas.
Rugsėjo 16 d. aštuonių federalinių žemių vyriausybių vadovai iš CDU/CSU bloko išplatino laišką, kuriame pareiškė, kad „Vokietijai reikia patikimumo ir ryžtingų veiksmų“, o ne „diskusijų apie kadrus“. Jie pabrėžė, kad „stabilios ir stiprios Vokietijos“ reikia ES – atsižvelgiant į tai, kad kitais metais rinkimai vyks iškart keliose šalyse: Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Lenkijoje ir Graikijoje. Tačiau šis laiškas neatrodo kaip besąlygiško palaikymo aktas – kancleris jame net nepaminėtas vardu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
