Ukrainos sostinėje Kijeve vyksta teismas, kuriame Rusijos oro bendrovė „S7 Airlines“ (ankstesnis pavadinimas –„Sibirj“) už numuštą lėktuvą iš Ukrainos gynybos ministerijos nori prisiteisti šešis milijonus dolerių.
Dingo iš ekranų
Tragedija, kai virš Juodosios jūros buvo numuštas keleivinis lėktuvas Tu-154, įvyko 2001 metų spalio 4-ąją.
Tą dieną Rusijos oro bendrovės „Sibirj“ lėktuvas išskrido iš kruopščiai saugomo Tel Avivo Ben Guriono oro uosto. Iš ten į Rusijos miestą Novosibirską dvylikos narių lėktuvo įgula skraidino 66 keleivius – didžioji dalis jų buvo iš Rusijos kilę Izraelio piliečiai.
Pusę dviejų dienos Maskvos laiku lėktuvas įskrido į Rostovo prie Dono dispečerių punkto kontroliuojamą oro erdvę virš Juodosios jūros. Pagal pilotų pranešimą visos sistemos funkcionavo normaliai. Oro laineris skrido 11 110 metrų aukštyje 850 kilometrų per valandą greičiu.
Dar po 4 minučių Tu-154 dingo iš lokatorių ekranų... Dispečeriai skubiai apklausė visų tame rajone skridusių lėktuvų įgulas ir Armėnijos oro bendrovės lėktuvo An-24 vadas Garikas Ovanisianas pranešė matęs aukščiau skridusio Tu-154 žūtį. Lainerio korpusą supurtė sprogimas ir jis nukrito į jūros bangas. Aviakatastrofa įvyko maždaug 180 kilometrų į pietvakarius nuo Adlerio. Netoliese skridę oro bendrovės „Komi avia“ pilotai taip pat matė „kažką panašaus į sprogimą danguje“.
Dėžės nugrimzdo dumble
Į nelaimės rajoną lėktuvais ir sraigtasparniais atskridę pirmieji gelbėtojai pranešė, kad vandens paviršiuje aptiko didelę alyvos dėmę, plūduriuojančių žmonių kūnų ir lėktuvo nuolaužų. Nuolaužos buvo išmėtytos maždaug pustrečio kvadratinio kilometro plote.
Gelbėtojams pavyko ištraukti žuvusiųjų kūnus, surinkti nemažai lėktuvo pilotų kabinos ir salono dalių, asmeninių keleivių daiktų. Tačiau juodųjų dėžių, kurių taip reikėjo katastrofos priežasčių tyrėjams, aptikti nepavyko – jos nugrimzdo į 2000 metrų gylį.
Dabartinė technika sugeba iš tokio gylio paimti daiktus, tik bėda, kad jūros dugnas toje vietoje nuklotas 6 metrų dumblo sluoksniu. Juodųjų dėžių ieškojo iš mokslinių tyrinėjimų laivo „Akademikas Golicynas“ nuleistas batiskafas „Triton“, o visas likusias lėktuvo detales nagrinėjo bendra ukrainiečių ir rusų sudaryta specialistų komisija.
Teroristų darbas?
Iš pat pradžių buvo linkstama prie versijos, kad galbūt tą lėktuvą susprogdino teroristai, nors Ben Guriono oro uostas garsėja ypač griežtomis saugumo užtikrinimo priemonėmis ir priekabiu keleivių tikrinimu. Teroristinio akto naudai liudijo bene trys pilotų kabinos pertvaroje aptiktos kiaurymės, panašios į kulkų pėdsakus. Buvo spėliojama, jog teroristai Tu-154 taikiniu pasirinko neatsitiktinai, mat esą lėktuvu skridęs „aukštas Rusijos valdininkas, Izraelyje konsultavęsis dėl transporto saugumo užtikrinimo“. Vėliau paaiškėjo, kad tas „aukštas valdininkas“ – tai tos pačios oro bendrovės „Sibirj“ generalinio direktoriaus pavaduotojas saugumo klausimais Viktoras Aleksejevas. Ben Guriono oro uosto muitinės tarnyba kategoriškai atmetė versiją, kad į lėktuvą galėjo būti įnešta sprogmenų.
Beje, vienas iš pirmųjų teroristinio akto versiją iškėlė tuometinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jis net sakė, kad lėktuvą galėję susprogdinti čečėnų teroristai – įkvėpti Rugsėjo 11-osios tragedijos ir veikdami pagal Osamos bin Ladeno nurodymus arba savarankiškai. Savo ruožtu specialiosios tarnybos ieškojo katastrofos sąsajų su Jasiro Arafato politikai nepritariančiais palestiniečių teroristais savižudžiais.
Ekipažo klaida?
Trečioji versija sietina su galimu lėktuvo Tu-154 gedimu arba ekipažo klaida. Katastrofą virš Juodosios jūros patyręs lėktuvas buvo pagamintas 1991 metų kovo mėnesį Samaros aviacijos gamykloje ir nuo tada visą laiką buvo oro bendrovės „Sibirj“ nuosavybė. Kapitalinis remontas paskutinį kartą jam buvo atliktas 1991 metais. Po to jis buvo išskraidęs 3000 valandų, taigi išnaudojęs tik trečdalį savo darbinių resursų. Iki kito kapitalinio remonto lėktuvas galėjo skraidyti dar 6500 valandų.
Nors kelta ir suspausto oro balionų sprogimo versija, kompanijos vadovai kategoriškai atmetė galimus techninius sutrikimus. Tai buvo pirmas oro bendrovės „Sibirj“ lėktuvas, patyręs katastrofą.
Numušė raketa
Netrukus imta kalbėti, kad tą lėktuvą galėjo numušti raketa.
Aviakatastrofos dieną Ukrainos priešlėktuvinės gynybos kariai dalyvavo mokymuose Opuko iškyšulio rajone, rytinėje Krymo pusiasalio dalyje. Per tuos mokymus raketomis iš kompleksų S-150, S-200 ir S-300 šaudyta į nepilotuojamus lėktuvus-taikinius, kurie skraidė virš Juodosios jūros. Labiausiai tikėtina Tu-154 žūties versija – galbūt į jį pataikė paklydusi raketa, juo labiau kad, pagal Ukrainos kariškių pranešimus, taikiniai buvo gerokai mažesni už keleivinį lėktuvą.
Ukrainos kariškiai kategoriškai neigė bet kokią galimą savo kaltę ir tikino, kad visos 23 raketos esančios paleistos 20–40 kilometrų nuotoliu į taikinius, skridusius kitoje pusėje nei Rusijos lėktuvas.
Tačiau Pentagono atstovai teigia, kad Tu-154 numušė ukrainiečių paleista kovinė raketa. Amerikiečių kariškių teigimu, ukrainiečiai slepia, kad mokymuose buvo panaudota raketa Sa-5. Tai Rusijoje gaminama pati galingiausia „žemė–oras“ tipo raketa, skirta taikiniams iki 300 kilometrų atstumu sunaikinti. Žvalgybinis Pentagono palydovas užfiksavo, kad 13 valandų 31 minutė buvo paleista tokia raketa. Tuoj po to kažkuris iš kariškių sušuko: „Iš kur atsirado šis taikinys?!“ Pokalbį girdėjo ir raketos skrydžio trajektoriją stebėjo dar ir amerikiečių laivai.
Ukraina, dar kiek pasispyriojusi, vis dėlto pripažino, kad lėktuvą numušti galėjo jos pajėgos. Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma tada sakė, kad tai atsitinka ne tik jų šalyje. „Pasižiūrėkite aplinkui – pasaulyje, Europoje. Ne mes pirmi, ne mes paskutiniai, klaidų būna visur“, – sakė tuometinis prezidentas.
Teismų maratonas
Kad lėktuvą Tu-154 numušė raketa, vėliau patvirtino ir Tarptautinė aviacijos komisija.
Žuvusiųjų giminėms Ukraina išmokėjo 8 milijonus dolerių piniginių kompensacijų. 2004-aisiais oro bendrovė „Sibirj“ per Kijevo ūkinį teismą pabandė prisiteisti iš Ukrainos gynybos ministerijos pinigus už numuštą lėktuvą, tačiau iki šiol to padaryti nepavyko. Ukrainiečiai Kijevo teismo medicinos mokslinio tyrimo ir Charkovo oro pajėgų institutuose atliko pakartotines ekspertizes ir dabar vėl ėmė tvirtinti, kad lėktuvo jie nenumušė.
Po tokių pranešimų lėktuvo savininkai, motyvuodami ilgai trunkančiu teismo procesu, paprašė gerokai mažesnės nei kainavo lėktuvas kompensacijos ir pasiūlė pasirašyti taikos sutartį. Tačiau Ukrainos gynybos ministerija atsisakė tai padaryti.
Laikraščiuose pasirodė informacijų, kad dalis dokumentų, kuriuose buvo įrodyta ukrainiečių kaltė, esą buvę suklastoti. Laikraštis „Segodnia“ rašo, kad iš tyrimų paaiškėję, jog pagal keleivių kūnų sužalojimų pobūdį matyti, kad sprogimas įvykęs lėktuvo viduje. O ukrainiečių interesus teisme ginantis advokatas Andrejus Kozlovas pareiškė, kad ir pasibaigus procesui visuomenė nesužinos tikrosios katastrofos priežasties.
Ieškovų advokatas Aleksandras Pavlenka yra sakęs, kad jei neras teisybės Ukrainos teismuose, tai kreipsis į Strasbūro teismą.
