„Mes, nauja vyriausybė, turime spręsti korupcijos problemą, kurią būtina pašalinti. Mums reikia reformos“, – vicepremjeras Volodymyras Hroismanas sakė Europos Sąjungos (ES) inicijuotame susitikime, kuriame buvo tariamasi dėl tarptautinės pagalbos Kijevui koordinavimo.
Ragindamas suteikti pagalbą Kijevo pastangoms diversifikuoti energetikos šaltinius, kovoti su korupcija ir vystyti žemės ūkio sektorių, V.Hroismanas sakė, kad „Ukrainos žmonės ryžtingai pasirinko europinį kelią, tačiau kaina, kurią mokame, yra labai didelė“.
„Donorų pagalba nebus iššvaistyta veltui“, – sakė vicepremjeras, kalbėdamas apie konferenciją, kuri turėtų būti surengta rudenį.
Susitikimui pirmininkavęs ES plėtros komisaras Štefanas Fuele (Štefanas Fiulė) sakė, kad Kijevas turi laikytis planų vykdyti konstitucijos ir teismų reformą, taip pat reformuoti ekonomikos ir energetikos sektorius, kad galėtų gauti naują paramą.
Kijevui jau yra pažadėtas 11,1 eurų (38,3 mlrd. litų) pagalbos paketas, ir „bet kokia nauja Europos Sąjungos finansinė parama bus susieta ir priklausys nuo vykdomų reformų“, pažymėjo Š.Fuele.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) taip pat yra pažadėjęs Ukrainai 17 mlrd. JAV dolerių (43,2 mlrd. litų) pagalbos paketą.
(papildyta 12 val. 26 min.) Ukrainos gynybos ministras antradienį pareiškė, kad Kijevas nesiderės su prorusiškais sukilėliais dėl galimų paliaubų sąlygų – nebent jie visiškai nusiginkluotų.
„Dabar bet kokios derybos bus įmanomos tik po to, kai sukilėliai visiškai sudės ginklus“, – sakoma ministro Valerijaus Heletejaus pranešime.
Ukrainos pajėgos nuo savaitgalio pasiekė virtinę karinių laimėjimų, privertusių daugumą sukilėlių atsitraukti į rytinio pramonės regiono, kuriame gyvena daug rusakalbių, pagrindinius centrus – Donecko ir Luhansko miestus.
Prezidentas Petro Porošenka įsakė savo pajėgoms blokuoti sukilėlius tuose miestuose ir atkirsti juos nuo bet kokių ginklų tiekimo srautų.
Tačiau kol kas neaišku, kaip provakarietiškas lyderis ketina priversti separatistus atsisakyti jau tris mėnesius vykstančios kovos dėl prisijungimo prie Rusijos.
Vokietija ir Prancūzija vadovavo Europos spaudimui abiem pusėms susėsti prie derybų stalo, kur gali būti sulygtos naujų paliaubų sąlygos.
P.Porošenko liepos 1 dieną užbaigė dešimt dienų galiojusį vienašališką ugnies nutraukimą dėl nesiliaujančių sukilėlių atakų, per kurias žuvo daugiau nei 20 Ukrainos karių.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) pirmadienį sakė, jog „net jeigu padėtis rytų Ukrainoje pakryptų Ukrainos saugumo pajėgų naudai, šiame konflikte nebus jokio grynai karinio sprendinio“.
Tačiau sekmadienį Kijeve vykusios netiesioginės derybos dėl paliaubų, kurioms tarpininkavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų.
10 val. 44 min. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paskyrė naują vadą karinei operacija prieš prorusiškus separatistus rytiniame regione, tęsdamas armijos ir saugumo pajėgų pertvarkymą, siekiant veiksmingiau malšinti šalį krečiantį sukilimą.
Savo įsaku prezidentas paskyrė Vasylį Grycaką vadovauti „antiteroristiniam centrui“, tuo pačiu padarydamas jį sukilėlių triuškinimo kampanijos operatyviniu vadu.
Prorusiški separatistai kovėsi su vyriausybės pajėgomis nuo balandžio, kai jie įkūrė „liaudies respublikas“ rytų Ukrainoje.
Šis sprendimas, apie kurį buvo paskelbta prezidentūros tinklalapyje, yra naujausias P.Porošenkos mėginimas padidinti savo kontrolę saugumo operacijose ir atkurti visuomenės pasitikėjimą jo galimybėmis laimėti kovą su separatistais.
Praeitą savaitę prezidentui paskyrus naują gynybos ministrą ir naują ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadą, vyriausybės pajėgos iškovojo iki šiol didžiausią pergalę prieš separatistus, atsiimdamos Slovjansko miestą – buvusią sukilėlių tvirtovę.
V.Grycakas, 20 metų dirbęs valstybės saugumo aparate, pakeis Vasylį Krutovą, kuris vadovavo „antiteroristiniam centrui“ nuo balandžio vidurio.
V.Krutovas ir kiti aukšti saugumo pareigūnai, nors ir iškovoję kai kurių karinių pergalių, buvo kritikuojami visuomenės dėl tragiško incidento, kai sukilėliams birželį numušus transporto lėktuvą Il-76 žuvo 49 kariai ir įgulos nariai.
Smogikai panikoje, o Rusija juos išdavė, pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka.
„Šiandien jų (smogikų, - red. past.) kontrolėje lieka miestų konglomeratas Doneckas-Gorlovka ir grupė miestų Enakijevo, Snežnovaja, Šachtiorsko, Torezo rajonuose. Tačiau, aš manau, kad liko visai nedaug, kai jie iš ten spruks“, - pranešė pareigūnas.
„Smogikai panikuoja, jie jaučia, kad Rusija juos išdavė. Taip pat gavome informacijos, kad Rusijos Federacija apskritai uždraudė grįžti į savo teritoriją Igoriui Girkinui – Strelkovui (pasiskelbusiam Donecko liaudies respublikos gynybos ministrui – red. past.) ir kitiems žinomiems teroristams, kurie šiuo metu kariauja Ukrainos rytuose. Todėl teroristai jaučiasi paprasčiausiai palikti likimo valiai, ir dabar jų laukia geriausiu atveju įkalinimas, tikriausiai iki gyvos galvos“, - pažymėjo A. Geraščenka.
Ukrainos kariuomenė atsiėmė Konstantinovką
„Informacinio pasipriešinimo“ vadas Dmitrijus Tymčukas pranešė, kad Ukrainos pajėgos išlaisvino Konstantinovkos miestą Donecko srityje, rašo censor.net.ua.
„Po suplanuotos ir efektyviai įvykdyto antiteroristinės operacijos, kariuomenės pajėgos išlaisvino Konstantinovką“, - parašė jis savo „Facebook“ paskyroje.
„Miestas yra visiškai kontroliuojamas kariuomenės“, - pranešė D. Tymčukas.
