„Būtų gerai, kad Macronas atvyktų Prancūzijai pirmininkaujanti ES, o geriausia būtų, kad jis atvyktų su tolesnėmis ginklų siuntomis Ukrainai. Tai vertingiausia pagalba, kokią tik galime gauti iš Prancūzijos“, – sakė D. Kuleba prancūzų naujienų televizijai LCI.
Prancūzijos pirmininkavimas ES baigsis birželio 30-ąją.
E. Macronas buvo nuvykęs į Maskvą ir Kyjivą prieš pat Rusijos įsiveržimą į Ukrainą vasario 24 dieną. Prasidėjus karui jis Ukrainoje nesilankė.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, Kanados vyriausybės vadovas Justinas Trudeau ir virtinė Europos aukšto rango pareigūnų lankėsi Kyjive po to, kai žlugus planams greitai užimti Ukrainos sostinę Rusija sutelkė dėmesį į Ukrainos rytus.
Pirmadienį Kyjive viešėjo naujoji Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna. Ji tapo aukščiausio rango Prancūzijos pareigūne, apsilankiusia Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios.
Tačiau neseniai antrai kadencijai perrinktas Prancūzijos valstybės vadovas antradienį pakartojo norįs vykti į Kijevą „tinkamu laiku ir esant tinkamoms sąlygoms“.
D. Kuleba nurodė, kad E. Macrono vizitas yra „įtrauktas į darbotvarkę“.
Ukrainos diplomatijos vadovas sakė, kad svarbiame rytiniame Sjevjerodonecko mieste vyksta gatvių mūšiai, ir paprašė raketų paleidimo įrenginių, tankų ir artilerijos pabūklų kariuomenei sustiprinti.
Jis taip pat paragino šalis priimti įstatymus, kurie leistų konfiskuoti jų jurisdikcijoje esantį Rusijos turtą ir panaudoti jį Ukrainos atstatymui.
E. Macronas yra vienas iš nedaugelio Europos vadovų, palaikančių nuolatinį dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jis yra sakęs, kad Rusijos „pažeminimas“ nepasitarnautų taikos pastangoms.
„Negalime leisti Putinui pasiekti rezultatą, kuris leistų jam išsaugoti savo veidą, nes jis tęs savo agresiją“, – sakė A. Kuleba.
