Ši Ukrainoje gerai žinoma 32 metų džiazo dainininkė, kurios tikrasis vardas - Susana Jamaladinova, sekmadienio vakarą įveikė kitus penkis finalininkus, kurie varžėsi dėl teisės gegužę vykti į Euroviziją Stokholme. Ji buvo išrinkta susumavus trijų narių komisijos bei televizijos žiūrovų balsus, kurių gavo apie 380 tūkstančių.
Tradicinį totorių kostiumą vilkėjusiai Jamalai sunkiai sekėsi tramdyti ašaras per savo pasirodymą nacionaliniame finale, kuris buvo palydėtas audringais plojimais.
Atlikėjos daina „1944“ pasakoja apie tragediją, ištikusią jos prosenelę tai metais, kai J.Stalinas ištrėmė 240 tūkst. totorių - beveik visą jų bendruomenę - į Centrinės Azijos dykynes ir kitus atokius regionus.
Tūkstančiai tų tremtinių mirė neatlaikę kelionės arba bado, siautusio skurdžiose Azijos stepėse, kur jie buvo įkurdinti. Totoriams nebuvo leidžiama grįžti į Krymą iki pat 9-ojo dešimtmečio; pati S.Camaladinova gimė Kirgizijoje.
„Kai ateina svetimieji, jie įžengia į jūsų namus; jie nužudo jus visus ir pasako: „Mes nekalti“, - taip skamba pirmieji Jamalos dainos žodžiai.
„Tie siaubingi metai visiems laikams pakeitė vienos trapios moters - mano prosenelės Nazylkhan - gyvenimą. Jos gyvenimas niekada nebebuvo toks pats“, - sakė S.Camaladinova naujienų agentūrai „The Associated Press“ prieš prasidedant nacionaliniam finalui.
Prisiminimai apie patirtą siaubą atgijo, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymą.
„Ši daina ... yra būtent apie tai, dėl ko mes visi šiandien kenčiame Ukrainoje“, - sakė dainininkė Ruslana, viena iš konkurso komisijos narių, laimėjusi Euroviziją 2004-aisiais.
J.Stalinas 1944 metų gegužę per tris dienas apkaltino Krymo totorius - tiurkų etninę grupę, kurios dauguma narių yra musulmonai - kolaboravimu su priešais, kai tas Juodosios jūros pusiasalis buvo okupuotas nacių, ir juos ištrėmė už tūkstančių kilometrų. Dėl rūsčių gyvenimo sąlygų išmirė beveik pusė bendruomenės narių.
Jamalos prosenelė buvo deportuota kartu su keturiais savo sūnumis ir dukra tuo metu, kai jos vyras kovėsi su naciais kaip Raudonosios armijos karys.
Vienas iš tų vaikų žuvo pakeliui į Centrinę Aziją.
Jamala sakė nusprendusi dalyvauti Eurovizijos konkurse, nes norėjo, kad žmonės išgirstų dainą, parašytą atlikėjai pasijutus „bejėgiškos būklės“, kai Rusija užgrobė jos protėvių kraštą.
„Man buvo sunku išgyventi tuos prisiminimus vėl ir vėl, bet dabar suprantu, kad tai yra būtina. Nes dabar Krymo totoriai patekę į beviltišką padėtį; jiems reikia palaikymo“, - aiškino ji.
Krymo totoriai, kurie pradėjo grįžti į savo tėvynę po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais, pašiurpo, kai Rusija užėmė pusiasalį. Dauguma totorių buvo nusistatę prieš naująją valdžią.
Po Krymo aneksijos daug totorių aktyvistų buvo suimti, o jų namuose buvo atliktos kratos.
Tarptautinė bendruomenė nepripažįsta Rusijos įvykdytos aneksijos, o Jungtinės Tautos pasmerkė gausius žmogaus teisių pažeidimus prieš totorių bendruomenę.
Eurovizijos taisyklės draudžia dainas, kurių tekstai turi politinį atspalvį. 2009-aisiais, praėjus mažiau negu metams po trumpo Gruzijos ir Rusijos karo, tame konkurse nebuvo leista dalyvauti Gruzijos išrinktai grupei, kurios dainoje buvo išjuokiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
2005 metais Ukrainos grupei „Green Jolly“ buvo nurodyta pakeisti savo dainos „Razom nas bahato“, kuri buvo 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos himnas, žodžius.
