Vakarų televizijos kanalai puolė mėgautis TVF prezidento Dominique'o Strausso Kahno Niujorko viešbutyje „Sofitel“ sukeltu skandalu dėl agresyvaus elgesio su moterimi.
Aptariamos viešbučio kambarinės prievartavimo, sulaikymo detalės, galimos bankininko savižudybės dėl streso prielaidos, svarstomos įvairios sąmokslo teorijos, esą taip siekta sukompromituoti galimą Prancūzijos prezidento N. Sarkozy varžovą kitais metais įvyksiančiuose prezidento rinkimuose... Pasaulio elitas sudarė gerą progą žiniasklaidai pasismaginti.O viena rinkimų kampanija iš tikrųjų startavo gegužės 21-ąją: tokioje nervingoje aplinkoje prasidėjo rinkimai į TVF vadovo postą.
Svaiginama karjera, staigus nuopuolis
Vykdomasis Tarptautinio valiutos fondo direktorius Dominique'as Straussas Kahnas (jo pavardė trumpinama DSK) gimė 1949 m. balandžio 25 d. Paryžiuje. Jo tėvas – žydas iš Elzaso, o motina kilusi Tunise žydų piemenų (šeferdų) šeimoje. Iš pradžių šeima gyveno Maroke, paskui persikėlė į Monaką, o vėliau apsigyveno Paryžiuje, kur prieš 62 metus ir gimė būsimasis bankininkas. Čia įgijo ekonomisto, teisininko profesijas. D. S. Kahnas turi ekonomikos filosofijos daktaro laipsnį, kurį įgijo Paryžiaus universitete. Jis taip pat baigė teisininko studijas, turi verslo administravimo ir politikos mokslų išsilavinimą.
Lionelio Jospino vyriausybėje buvo ekonomikos, finansų ir industrijos ministru, tai yra vienu tų žmonių, kurie įvedė bendrą Europos valiutą – eurą. Jis priklausė dešiniajam Socialistų partijos sparnui. Politikas šioje partijoje buvo įkūręs judėjimą „Socializmas ir judaizmas“.
1993–1997 m. TVF vadovas dirbo privačiame sektoriuje teisininku. 1991–1993 metais ėjo pramonės ir tarptautinės prekybos ministro pareigas. Šiuo laikotarpiu jam teko dalyvauti 1986–1994 m. vykusiame Urugvajaus raunde.
Prieš tapdamas TVF vadovu D. S. Kahnas buvo Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos nariu, ekonomikos profesoriumi „Institute d'Etudes Politiques“ institute. Nuo 2001 iki 2007 m. į Nacionalinę Asamblėją jis buvo perrinktas tris kartus, o 2006 m. buvo vienas kandidatų atstovauti Socialistų partijai Prancūzijos prezidento rinkimuose, tačiau pralaimėjo Segonele Royal.
TVF vadovu jis buvo išrinktas 2007 m. rugsėjo 28 d., o vadovauti pradėjo lapkričio 1 d.
TVF (angl. IMF, International Monetary Fund) – tarptautinė organizacija, įkurta 1947 metais, padedanti plėtoti pasaulinę prekybą, remianti šalis, turinčias finansinių sunkumų. Taip pat vadovauja pertvarkant įsiskolinusių valstybių ekonomiką, reguliuoja trumpalaikių paskolų suteikimą. Organizacija jungia 186 pasaulio valstybes.
DSK yra triskart vedęs, turi 4 dukteris. 2007 m. jis taip pat buvo įklimpęs į sekso skandalą, tačiau nuo žiniasklaidos kaltinimų išsisuko.
Dabar, sumokėjęs 1 mln. dolerių užstatą ir 5 mln. dolerių draudimo garantijas, Niujorko teismo buvo paleistas. Gegužės 18 d. jis atsistatydino iš TVF vadovo pareigų.
Kas pakišo koją?
Didžiausi pasaulio dienraščiai vienbalsiai skelbė, kad TVF vadovo bet kokią galimą tolesnę politinę karjerą sužlugdė netikėtas jo areštas dėl įtariamų lytinių nusikaltimų.
DSK buvo laikomas galimu pagrindiniu Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy varžovu per ateinančiais metais vyksiančius šalies vadovo rinkimus, tačiau šios viltys buvo palaidotos tą akimirką, kai Socialistų partijos sunkiasvoris buvo išvestas su uždėtais antrankiais iš policijos skyriaus Harleme, o TVF vadovo nuopuolis tapo pagrindine pasaulio žiniasklaidos aptarinėjama tema.
„Neįtikima, nesuvokiama, – rašė dešiniosios pakraipos dienraštis „Le Figaro“ savo vedamajame. – Laukiama, kada tiesa bus atskirta nuo melo, tačiau aišku viena: Dominique'as Straussas Kahnas nebus kitu Prancūzijos prezidentu“.
Su DSK, kurio vadovavimą Tarptautiniam valiutos fondui giria daugelis žinovų, buvo siejama daug vilčių: tikėtasi, kad jis taps pagrindiniu veikėju, padėsiančiu opozicijoje esantiems Prancūzijos socialistams perimti valdžią iš N. Sarkozy 2012 m. Nors jis dar nebuvo oficialiai paskelbęs, kad kandidatuos, tačiau daugelis tikėjosi, kad TVF vadovas dalyvaus artėjančiuose išankstiniuose socialistų kandidato į prezidentus rinkimuose.
Tokios žinios sukėlė didelį sąmyšį Socialistų partijoje. Jos taip pat gali tapti svarbia paspirtimi dešiniajai N. Sarkozy partijai UMP, kuriai iššūkį taip pat meta ultradešinysis Nacionalinis frontas ir jo lyderė Marine Le Pen. Prancūzijoje kilo pavojus, kad radikalai gali užgrobti valdžią Eliziejaus rūmuose ir tuomet labiausiai nuo jų kentės imigrantai.
Taip pat kilo spėlionių, ar tik 32 m. ištaigingo viešbučio, kuriame naktis kainuoja apie 3 000 dolerių, juodaodė kambarinė nebuvo tyčia pakišta į Niujorką dalykiniais reikalais atvykusiam bankininkui, kad šį sukompromituotų ir sužlugdytų galimą politinę karjerą. „Jeigu taip, tada kas tas organizatorius?“ – klausia sąmokslo teorijų mėgėjai ir tarsi atsako, kad jo ieškoti reikia aukščiausiame Prancūzijos ešelone...
Beje, viename neseniai darytame interviu DSK lyg nujautė savo nesėkmę. Jis perspėjo, kad gali būti rengiama provokacija, kuriai yra trys dingstys: pinigai, moterys ir žydiška kilmė. Sužlugdyti bankininką dėl tautinių šaknų niekas nerizikavo (N. Sarkozy jomis irgi pasižymi), pinigai Vakaruose irgi nevaidina pirmaeilio vaidmens, o štai moterys nuo senų laikų patogi priemonė paversti niekais bet kokio vyro karjerą...
Dar būdamas Niujorko sulaikymo kameroje DSK neigė jam iškeltus kaltinimus ir tvirtino: „Dabar pirmiausia galvoju apie žmoną, kurią myliu labiau už viską, apie vaikus, šeimą, draugus, apie savo kolegas Fonde. Mes tiek daug su jais padarėme per šiuos trejus metus...“.
Bet pasauliniam finansų elitui nesiseka. Apžvalgininkai prisimena Pasaulio banko (PB) prezidento Paulo Wolfowitzo nuotykius, kai jis pavėlavo prisipažinti turėjęs pavaldinę draugę Shahą Rizą, kurią, kaip rašė geltonoji spauda, už suteiktas intymias paslaugas paaukštino ir padidino jai atlyginimą. Paaiškėjus negražioms aplinkybėms, norėdamas išvengti interesų konflikto, 2007-ųjų birželio pabaigoje bankininkas atsistatydino... Beje, tuomet ir P.Wolfowitzas buvo panašaus amžiaus...
Ieškoma nauja sekso auka...
Nugriaudėjus pirmiesiems šiųmečio skandalo griaustiniams, pasaulio spauda suskato svarstyti, kas gi perims TVF vairą. Laikraštis „The Wall Street Journal“ tvirtina, kad nauju fondo vadovu greičiausiai taps Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde, kurią palaiko Vokietijos, Švedijos ir kai kurios kitos vyriausybės. Pagal tradiciją į TVF vadovo postą skiriamas europietis, o Pasaulio banko prezidentą skiria JAV. Žinoma, dėl to kilo daug diskusijų, tačiau, kaip primena apžvalgininkai, tiek TVF, tiek PB kompromituojami dėl tų pačių priežasčių...
Spauda kaip vieną iš kandidatų mini ir Lenkijos nacionalinio banko pirmininko Mareko Belkos pavardę. O štai gegužės 19 d. Minske susirinkę NVS valstybių vyriausybių vadovai nutarė pasiūlyti Kazachstano nacionalinio banko vadovą Grigorijų Marčenką. Bet ši kandidatūra nereali, rašo laikraštis „Moskovskij komsomolec“: balsuojant TVF Rusija teturi 2,4 proc. balsų kvotą, o likusios NVS šalys – apie 2 proc. Net ir balsuodamos visos BRICS šalys vos perkops 10 proc. šios kvotos, tai yra nepasieks ES lygio.
Nežinia, juokais ar ne, Dūmos deputatas V. Žirinovskis pasiūlė finansų ministro Aleksejaus Kudrino kandidatūrą. „Kada mes gi galėsime primesti savo variantą? – piktinosi deputatas. – Finansų institucijų vadovais gali būti prancūzas, anglas, amerikietis, o ką – rusas negali?“
Iki gegužės 30-osios naujas TVF lyderis turės būti išrinktas. Pasaulio bankų elitas lengviau atsidus: paaukojus tegul ir galingą finansų figūrą, žaidimas bus išgelbėtas. Bet pergalės nepasieks niekas.
Česlovas Iškauskas
