Karolis Kaupinis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Pirmuosiuose tiesioginiuose Turkijos prezidento rinkimuose šiemet gali balsuoti ir Europoje gyvenantys turkai. Vokietijos turkai – turbūt didžiausią reikšmę rinkimų baigčiai turinti diaspora Europoje.
1936 m. rugpjūčio 1 d. Berlyno olimpiniame stadione vykusiame vasaros olimpinių žaidynių atidarymas buvo uvertiūra rasiniam Europos valymui. Iš olimpinės Vokietijos komandos buvo pašalinti visi ne arijų kilmės sportininkai. Tačiau Adolfui Hitleriui nepavyko įrodyti baltųjų rasinio pranašumo, kadangi geriausiu žaidynių sportininku tapo 4 aukso medalius laimėjęs Jesse Owensas.
Pirmąjį savo olimpinį auksą tose žaidynėse tuomet laimėjo ir Turkija, taip pat rasiškai neatitikusi nacių ideologijos. Šiandien situacija Berlyne – aukštyn kojomis, kadangi Berlyno olimpinis stadioną puošia būtent Turkijos vėliava.
Nacių dominavimo simbolis paverstas Vokietijos turkų balsavimo apylinke, Turkijoje pirmą kartą vykstant tiesioginiams prezidento rinkimams ir beveik pusantro milijono Vokietijos turkų gavus galimybę išreikšti savo balsą.
Elektroninė registracija kiek streikuoja, tačiau Vokietijos turkų diaspora – didžiausia turkų bendruomenė už Turkijos sienų – gali turėti didžiulę reikšmę tam, ar Recepas Tayppas Erdoganas penkeriems metams įžengs į Čenkajos rūmus – prezidento rezidenciją Ankaroje.
Nuo Ankaros iki Berlyno – daugiau nei du su puse tūkstančio kilometrų, tačiau Berlyno balsai šiandien ne mažiau svarbūs nei Stambulo. Vokietija kaip galėdama padeda, kad jos turkai liktų ištikimi abiem tėvynėms.
