Leidinys „Foreign Policy“ apibendrino D. Trumpo šios kadencijos pirmųjų metų pamokas ir tai, kaip pasaulio lyderiai galėtų jas pritaikyti ateityje. Leidinio vyr. redaktoriaus pavaduotojas Stefanas Theilas pateikė kelias pamokas iš D. Trumpo antrosios kadencijos, kurios formuos pasaulinę politiką 2026 m.
Pamoka Kinijai: kaip apžaisti Trumpą
Nors didžioji pasaulio dalis su siaubu reagavo į D. Trumpo administracijos muitų ultimatumus, Pekinas atsilaikė ir 2025 m. užbaigė beveik nenukraujavęs. „Foreign Policy“ pažymi, kad pamokos buvo paprastos, bet reikšmingos: D. Trumpas dabar yra daug labiau nevaržomas, mažiau nuspėjamas ir labiau linkęs naudoti JAV ekonomiką kaip ginklą nei savo pirmosios kadencijos metus. Tačiau net ir stipriausias JAV spaudimas galėjo būti atlaikytas ar net atšauktas.
Leidinys išskiria tris pamokas: pirmoji, D. Trumpo maksimalistinės grėsmės retai išsipildo. Antra, Kinijos paspartinta prekybos diversifikacija suteikė jai erdvės amortizuoti JAV spaudimą ir išvengti silpnumo požymių. Trečia, tiksliniai atsakomieji veiksmai, nukreipti į JAV tiekimo grandinės silpnąsias vietas ir politiškai jautrias rinkėjų grupes, pasirodė esą kur kas veiksmingesni nei plačios kontratakos.
„Pekino pozicija 2026 m. yra aiški. Ji sieks siaurų, transakcinių susitarimų, kurie leis D. Trumpui paskelbti pergales, o pačiam mažai ką prarasti. Ji gilins ryšius su Europa, Pietryčių Azija ir Persijos įlankos valstybėmis, kad susilpnintų JAV įtaką ir paspartintų vidaus technologinę autonomiją“, – nurodo „Foreign Policy“.
Priduriama, kad Kinija nesitiki atšilimo, tik laiko, kad išbandytų JAV pažeidžiamumą, sustiprintų savo sistemą ir užtikrintų, kad Vašingtono prievarta vis labiau prarastų savo galią. Kantrybė, tikslumas ir suderinta įtaka tapo Pekino pagrindiniu valstybės valdymo arsenalu.
Pamoka sąjungininkams: užsiauginkite stuburą
JAV sąjungininkams ir partneriams prisitaikant prie revoliucijos JAV užsienio politikoje, kurią inicijavo D. Trumpas, „Foreign Policy“ apibūdina vienu žodžiu: ežys. Nuo Ukrainos, Baltijos valstybių ir Lenkijos iki Taivano ir Japonijos – visos potencialiai pažeidžiamos šalys susiduria su ta pačia niūria realybe: išlikimas D. Trumpo naujoje pasaulio tvarkoje nebepriklauso nuo senamadiškų JAV garantijų, bet nuo to, ar sugebėsi tapti pernelyg skausmingu taikiniu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gruodį viešai pripažino, kad narystė NATO, kuri buvo jo šalies strateginių siekių kertinis akmuo nuo pirmosios Rusijos invazijos 2014 m., nebėra realistiškas tikslas. Vietoj to Ukrainos ir Europos lyderiai sutelkė dėmesį į pragmatiškesnį tikslą: užtikrinti paliaubas, kurios suteiktų pakankamai laiko atkurti karinius pajėgumus, kad būtų galima atgrasyti Rusiją nuo agresijos ateityje.
Naujoji JAV nacionalinio saugumo strategija rodo, kad Vašingtono įsipareigojimas likusiai Europai užtikrinti saugumą taip pat yra geriausiu atveju sąlyginis. Tai, kas galioja Ukrainai, tikrai galioja ir kitoms potencialioms Rusijos taikiniams, ypač dabar, kai Europos NATO narės nebegali tikėtis buvusio transatlantinio Vakarų lyderio paramos.
Visoje Europoje D. Trumpo ėjimai paskatino šalis paspartinti tai, kas jau ir taip buvo didžiausias per kartą ginklavimasis, o tokios valstybės kaip Vokietija ir Lenkija smarkiai padidino savo karinius biudžetus.
Šaltojo karo ir pokario laikotarpiu Vašingtonas sukūrė tvarką, pagal kurią sąjungininkai galėjo klestėti naudodamiesi išplėstiniu JAV atgrasymo mechanizmu. Daugelis jų deramai vertino savo priklausomybę nuo JAV saugumo garantijų.
JAV sąjungininkų išmokta pamoka: Jungtinės Valstijos laikysis įsipareigojimų tik tada, kai tai bus naudinga D. Trumpui, tos pačios šalys nusprendė, kad geriausia gynyba – tvirtas plieninis stuburas.
Pamoka Europai: išlikite ramūs
Nepaisant priešingų teiginių, liepos mėnesį sudarytas JAV ir Europos Sąjungos prekybos susitarimas toli gražu nėra Europos kapituliacija. Atrodo, kad Briuselis jau išmoko keletą pamokų, kaip elgtis su D. Trumpu.
Pirma, Briuselis vengė gaišti laiką bandydamas atkalbėti D. Trumpą nuo jo meilės muitams ir sutiko su 15 proc. Antra, ES lyderiai protingai atsispyrė pagundai įvesti atsakomuosius muitus, kurie būtų pakenkę tik jų pačių įmonėms ir vartotojams. Trečia, ES sutelkė dėmesį į vienybę: atskirų Europos šalių vyriausybės sugebėjo nuslopinti savo instinktą skubėti į Vašingtoną pasirašyti dvišalius susitarimus, kurie būtų susilpninę ES kolektyvinę derybinę galią.
„Foreign Policy“ manymu, 2026 m. Europos lyderiai turės daug galimybių patobulinti savo strategiją, kaip elgtis su D. Trumpu. Pirmoji transatlantinė kova susijusi su Ukraina ir karo užbaigimo siekiu. Antroji – Vašingtonas tikriausiai didins spaudimą Europai, kad ji sušvelnintų savo skaitmenines taisykles, įskaitant skaidrumą, turinio moderavimą ir duomenų privatumą, mainais už mažesnius tarifus ES pagamintam plienui.
Trečia, kitas G-20 viršūnių susitikimas vyks D. Trumpo golfo kurorte Floridoje, leidinys spėja, kad galime tikėtis begalės staigmenų. „Nesunku įsivaizduoti, kad D. Trumpas pasinaudos šiuo susitikimu kaip puikia proga įtikinti ir priversti lyderius pasirašyti dvišalius susitarimus, naudingus Jungtinėms Valstijoms. Norėdama laimėti šias tris kovas, ES turės išlaikyti ramybę ir tęsti savo veiklą. Europai savipagalba ir vienybė išlieka svarbiausiais aspektais“, – rašo „Foreign Policy“.
Pamoka Izraeliui: JAV parama nėra garantuota
Prisiminkime: D. Trumpas įsakė surengti oro smūgius Irano branduoliniams objektams, paskatinti Izraelį ir „Hamas“ sudaryti paliaubas ir susitiko su Sirijos prezidentu Ahmedu al-Sharaa – galbūt buvusiu džihadistu – Ovaliajame kabinete. Jungtinės Valstijos dabar remia valstybės kūrimą Gazos ruože, bando nuginkluoti „Hezbollah“, siekia normalizuoti Izraelio ir Libano santykius ir dalyvauja išsamiose diskusijose dėl saugumo garantijų išplėtimo Saudo Arabijai.
„Tad ką Trumpas darys 2026 m.? Niekada nestatau, bet drįsčiau spėti, kad jis ketina sukrėsti padėtį, kai kalbama apie JAV karinę pagalbą Izraeliui. Nors dabartinis pagalbos susitarimas baigsis tik D. Trumpo kadencijos pabaigoje, jis jau galvoja apie tai“, – rašo „Foreign Policy“.
Praėjusių metų balandį, susitikęs su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas sakė: „Mes Izraeliui skiriame 4 mlrd. dolerių per metus. Tai daug. Beje, sveikinimai.“
Anot leidinio, tai turėtų būti įspėjimas, kad D. Trumpas nemano, jog tai yra puikus sandėris, net jei izraeliečiai visą šią pagalbą išleidžia Jungtinėse Valstijose.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Lietuvos švietimo aukos...
Tai ne lyderis , tai tik biznis
