Ji prisiminė, kai mokėsi pradinėje mokykloje, vieną dieną pasirodė kitas mokinys su įtvaru ant kojos ir ramentais.
„Mano širdis daužėsi, pulsas padažnėjo ir visu kūnu jaučiau pakilimą. Buvau neįtikėtinai juo susidomėjusi ir viskuo, kuo tai susiję, – pasakojo J. V. Alme laidai „Labas rytas, Norvegija“. – Retrospektyviai žiūrint, tai buvo situacijos pripažinimas ir tai, kad ten turėjau būti aš“.
Prieš penkerius metus J. V. Alme grįžo namo su neįgaliojo vežimėliu, nors jai jo net nereikia ir tokiu elgesiu pribloškė savo žmoną Agnesę. „Nežinojau, ką tai reikš, bet patyriau labai stiprią „o taip“ patirtį, kai sėdau ant tos kėdės“, – aiškino J. V. Alme.
„Kai mano kojoms leidžiama visiškai pailsėti, tai sustabdo (kūno vientisumo tapatumo sutrikimą), todėl aš gaunu daug poilsio ir galiu panaudoti savo jėgas kitiems dalykams“, – aiškino moteris.
Kūno vientisumo tapatumo sutrikimas, dar žinomas kaip kūno vientisumo disforija, yra retas sutrikimas, kuriam būdingas „intensyvus ir nuolatinis noras“ tapti fiziškai neįgaliu.
Dar prieš pirkdama vežimėlį J. V. Alme sakė supratusi, kad nepaisant to, kad gimė vyru, jaučiasi esanti moteris ir norėjo būti paralyžiuota nuo juosmens žemyn.
Dabar ji naudojasi neįgaliojo vežimėliu, nebent turi vaikščioti dėl praktinių priežasčių, pavyzdžiui, įlipti ir išlipti iš lėktuvo.
„Tikiuosi, kad niekas neminės piktuoju, kad naudoju vežimėlį kaip pagalbinę priemonę, nes man tai padeda“, – paklausta, kaip žmonės gali reaguoti į jos situaciją, aiškino ji.
Ji pridūrė, kad nesinaudoja neįgaliesiems skirtomis lėšomis. „Pavyzdžiui, aš nesinaudoju neįgaliųjų automobilių statymu, nes mano situacijoje tai nesuteikia jokios naudos“, – sakė ji. „Newsweek“ skelbiama, kad komentarų apie tai, kaip J. V. Alme jaučiasi po televizijos laidos ir kaip į tai reaguoja aplinkiniai, nepavyko gauti.
Jos istorija sukėlė neigiamą reakciją, kai „Twitter“ rašinėtojai, įskaitant kai kuriuos neįgaliuosius, pasidalijo savo pasipiktinimu.
„Tai taip žeidžia. Aš esu vežimėlio naudotojas, – rašė vienas naudotojas. – Patyriau nepakeliamus skausmus dėl stuburo ir neurologinių pažeidimų. Tai nėra pokštas, man tai atrodo kaip patyčios iš manęs ir kitų, kurie siaubingai kentėjo.“
J. V. Alme istorija buvo aptarta ir Didžiosios Britanijos „GB News“ pokalbių laidoje, kuomet Shaunas Bailey, buvęs kandidatas į Londono merus, sakė: „Tai įžeidžia. Jei tikrai esate neįgalus ir tai visais atžvilgiais apsunkino jūsų gyvenimą, žiūrėdami tą reportažą jaučiatės labai įžeistas“.
Tema taip pat patraukė Vokietijos politiko Georgo Pazderskio dėmesį, kuris tviteryje paskelbė, kad anksčiau J. V. Alme „būtų atsidūręs psichiatrijos skyriuje“.
„Mumsnet“ forumo vartotojai taip pat reiškė pyktį, rašoma „Newsweek“. Vienas iš jų pakomentavo: „Kai kurie iš mūsų visą laiką turi sėdėti neįgaliojo vežimėlyje ir negalime to atsisakyti“.
Tačiau kita dalis komentatorių palaikė norvegės sprendimą. „Taip, tai yra keista ir sunkiai suprantama. Tai tikriausiai skamba, kaip provokacija tiems, kurie iš tiesų turi sėdėti neįgaliųjų vežimėliuose! Tačiau po tuo slypi diagnozė. Psichikos liga yra tikra, net jeigu kartais atrodo visiškai nesuprantama“, – rašė vienas „Twitter“ vartotojas.
Kita vartotojas taip pat pareiškė, kad pats neįgaliojo vežimėlio naudojimo faktas nieko nereiškia: „Aš naudoju neįgaliojo vežimėlį ir taip pat galiu vaikščioti. J. V. Alme vežimėlį naudoja kaip pagalbinę priemonę. Nematau čia nieko provokuojančio. Jei vežimėlis gali padėti esant psichikos sutrikimams, tai tai man kelia tik džiaugsmą. Kiekvienas nusipelno dvasios ir kūno ramybės“.
