Apie tai O. Syrskis kalbėjo interviu „The Washington Post“. Jis pripažino, kad 2024 m. vasara Ukrainai buvo „tikrai labai sunki“. Rusija planavo intensyvias puolimo operacijas, ypač atakas prieš Sumų sritį. Priešas padidino dronų gamybą ir siūlė naujas finansines paskatas samdyti kontraktininkus. Visa tai gilino Ukrainos problemas fronte.
„Mes buvome smarkiai kritikuojami, nes tik gynėmės ir traukėmės atgal, – kalbėjo Syrskis. – Turėjau imtis ko nors, sakykime, neįprasto.“
Kartu su nedidelės vadų grupės pagalba jis sugalvojo planą, kaip nukreipti Rusijos kariuomenę, įsiveržiant į Rusijos vakarinę Kursko sritį ir pirmą kartą priverčiant ją gintis savo pačios šalyje.
Rezultatai jautėsi tarp karių ir civilių
Tai buvo itin rizikinga, tačiau Ukrainos pajėgos galiausiai užėmė apie 500 kvadratinių mylių Rusijos teritorijos, priblokšdamos Maskvą ir Vakarus. Operacija staigiai pakėlė Ukrainos karių ir civilių kovinę dvasią, kurie „desperatiškai laukė naujienų apie pažangą fronte“.
Tačiau kritikai teigė, kad operacija padarė dalį fronto linijos pažeidžiamą Rusijos atakoms ir galiausiai prisidėjo prie didesnių teritorinių Ukrainos nuostolių.
Kaip pažymi „The Washington Post“, 2024 m. apie trečdalis Rusijos valdomų aviacijos bombų buvo panaudota Kursko srityje, o ne Ukrainoje.
O. Syrskis pasidalijo, kad Rusijos šviesolaidiniai dronai pirmą kartą pasirodė mūšio lauke Kursko srityje, o ne rytinėje Ukrainoje. Ten pat Rusija įtraukė Šiaurės Korėjos karius, kurių dabar regione gali būti apie 20 000. Ukrainos teritorijoje jie dar nekariavo.
Ginkluotųjų pajėgų vadas teigia, kad per Kursko operaciją buvo nukauta ir sužeista mažiausiai 80 tūkst. Rusijos karių. Jis atsisakė atskleisti ukrainiečių nuostolius, bet sakė, kad jų yra žymiai mažiau.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
